Dar prieš keletą metų su lazdomis per miestą žingsniuojantis žmogus daugeliui tautiečių keldavo juoką. Šiandien jau nebe. Šiaurietiškas vaikščiojimas tampa vis populiaresnis. Ir juo domisi toli gražu ne tik senjorai.
Šios sporto šakos gimtinė – Suomija. Suomiai nuo seno garsėjo kaip puikūs slidininkai. Jų sėkmės paslaptis – vadinamasis slidžių vaikščiojimas. Tai vaikščiojimas atsispiriant lazdomis nesant sniego. Kai Suomijos slidinėjimo treneriai pastebėjo, jog geresnių rezultatų pasiekia tie slidininkai, kurie vasarą treniruojasi vaikščiodami su lazdomis, tokios treniruotės tapo privalomos visiems sportininkams. Vietos sporto medikų atlikti tyrimai parodė, kad ėjimas su lazdomis 40 proc. ir daugiau efektyvesnis už įprastą žingsniavimą. Be to, mažiau kenkia kelių sąnariams. Net ilgiausius atstumus įveikę sportininkai jausdavo mažesnį kelių skausmą, jei naudodavosi lazdomis.
Kadangi vaikščiojimas su lazdomis pirmiausia paplito Skandinavijos šalyse, ši sporto šaka buvo pavadinta skandinavišku, arba šiaurietišku, vaikščiojimu – Nordic Walking.
Smagu ir naudinga
Šiaurietiškas vaikščiojimas gali būti praktikuojamas ištisus metus bet kokiomis oro sąlygomis ir visur, kur tik įmanoma vaikščioti ir be lazdų. Vaikščiojimui su lazdomis tinkamos tiek miestų gatvės, tiek parkų takai, miškų, pievų ar kalnų takeliai. Ši sporto šaka tinka bet kokio amžiaus ir fizinio pajėgumo žmonėms.
Vaikščiojimas su lazdomis yra dvigubai veiksmingesnis nei įprastas vaikščiojimas, nes jį praktikuojant aktyviai dirba ne tik kojų, bet ir viršutinės kūno dalies raumenys: pilvo, nugaros, rankų, pečių ir krūtinės, todėl efektyviau deginamos kalorijos. Ši sporto šaka stiprina širdį ir kraujagysles, teigiamai veikia plaučius, užkerta kelią kaulų retėjimui, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną, lavina koordinaciją, suteikia energijos ir pakelia nuotaką.
Ši fizinio aktyvumo forma labai tinka tiems, kurie dirba sėdimą darbą ir mažai juda, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiesiems antsvorio. Šiaurietiškas vaikščiojimas ypač rekomenduojamas žmonėms, kuriuos nuolat kamuoja kaklo ir pečių skausmai. Ritmingai mojuojant rankomis, įsitempę kaklo ir pečių raumenys atsipalaiduoja, pamažu atlėgsta skausmas.
Kad pajustumėte treniruočių naudą, reikėtų vaikščioti su lazdomis kasdien mažiausiai pusę valandos per dieną. Fizinei formai palaikyti užtenka 2–3 treniruočių per savaitę po 30–40 minučių. Pradedantiesiems patariama vaikščioti lygiomis vietovėmis, pažengusiesiems – kalvotomis.
Žingsniuokite taisyklingai
Vaikščiojant su lazdomis traumų tikimybė minimali. Tačiau nepamirškite, kad net visiškai nepavojinga sporto šaka gali pridaryti žalos, jei sportuojama netaisyklingai.
Vaikščiojimo su lazdomis technika yra panaši į lygumų slidinėjimo: žengiant pirmyn dešine koja, atsispiriama kairėje rankoje laikoma lazda. Atminkite, jog lazdos reikalingos ne pasiremti, o atsispirti. Lazda į žemę smeigiama ne vertikaliai, o 45 laipsnių kampu. Labai svarbu taisyklingai atlikti judesius rankomis: judesys ranka pradedamas ją pastačius stačiu kampu į priekį, baigiamas mostu ištiesta ranka už nugaros. Mosuojant rankomis, aktyviai dirba ne alkūnės, o peties sąnarys. Pasak specialistų, žingsniuojant su lazdomis pečius reikia laikyti nuleistus, lazdas – kuo arčiau kūno. Einant negalima krypuoti į šalis. Nugara turi būti tiesi, pilvas įtrauktas, rankos atpalaiduotos, visas kūnas šiek tiek pasviręs į priekį.
Ėjimo greitį rinkitės pagal savo galimybes. Jei žingsniuodama spartesniu žingsniu imate dusti, greitai pajuntate nuovargį, vadinasi, reikėtų sumažinti tempą. Prieš treniruotę būtinai apšilkite, po jos atlikite tempimo pratimus.
Reikalingas inventorius
Šiaurietiškas vaikščiojimas – viena pigiausių sporto šakų. Kad galėtumėte ja užsiimti, jums tereikia patogių ėjimo batelių ir specialių lazdų. Vaikščiojimui pritaikytos lazdos iš pirmo žvilgsnio panašios į slidinėjimo lazdas, tačiau jos yra trumpesnės. Labai svarbu išsirinkti jas tinkamo ilgio. Žingsniuojant netinkamo ilgio lazdomis, gali pradėti skaudėti nugarą.
Savo ūgį centimetrais padauginkite iš 0,68 ir sužinosite, kokio ilgio lazdų jums reikėtų. Vaikščiojimo lazdos gali turėti dvejopus antgalius. Metaliniai antgaliai skirti eiti minkštu pagrindu (miško takeliu, per sniegą ar smėlį), guminiai „batukai“ pritaikyti kietam pagrindui. Lazdų rankenos turi būti patogios, su reguliuojamais dirželiais, kurie gali būti pritaikomi skirtingo dydžio plaštakoms. Prisiekę šio sporto gerbėjai vaikšto atsispirdami brangiomis lazdomis, kurių antgaliuose įtaisyti amortizatoriai, rankenose – žingsniamačiai. Pradedantiesiems rekomenduojama įsigyti paprasčiausias vaikščiojimo lazdas, kurių kaina neviršija 100 litų.
Kad lazdos nepritrintų delnų, galima mūvėti specialias pirštines. Jei įdomu stebėti, kokį atstumą nukeliavote, įsigykite žingsniamatį. Beje, brangesni prietaisai skaičiuoja ne tik nužingsniuotą atstumą, bet ir sudegintų kalorijų skaičių.
Ar žinote, kad...
- ⇒ Nors Suomijoje vaikščiojimas su lazdomis praktikuojamas daugiau nei 70 metų, kaip atskira sporto šaka jis pripažintas tik 1997 m.
- ⇒ Vaikščiojant su lazdomis dirba net 90 proc. kūno raumenų.
- ⇒ Vaikščiojant įprastai širdies dažnis yra 130 dūžių per minutę, o vaikščiojant su lazdomis pasiekia 147 dūžius per minutę.
- ⇒ Žingsniuojant be lazdų sudeginama apie 280 kalorijų per valandą, vaikščiojant su lazdomis – maždaug 400 kalorijų per valandą.