Gastropabo CASK215 įkūrėjas Martynas Jatautas dar prieš didžąją verslo idėją ištisas valandas žiūrėdavo dokumentikas apie maisto gamybą, o naktis leisdavo prie besirūkančios plėšytos kiaulienos. Ir vieną dieną, kai įranga nebetilpo į kiemą, o kandūs Andriaus Užkalnio žodžiai „važiuoti į Šiaulius pavalgyti yra tas pats, kas važiuoti „pailsėti“ į Palangą ar Šventają“ tiesiog draskė krūtinę, nusprendė su broliu imtis veiksmų – taip duris Šiaulių širdyje atvėrė miestiečių akimirksniu pamėgta maisto revoliucionierių vieta CASK215.
Živilė Karevaitė
Ką reiškia įkurti gastropabą Šiauliuose? Kiek jėgų tai kainavo?
Įkurti gastropubą reiškia, jog savyje turi turėti 50% dvasinės ramybės, kuri net ir kritiškiausioms situacijoms ištikus padėtų išlikti ramiam. Likę 50% turėtų būti varomoji jėga, kuri neleistų sustoti. Bendrai tai kainuoja tikrai labai daug jėgų, bet patenkintas svečias, išėjęs iš mūsų baro, visas tas jėgas akimirksniu sugrąžina.
Kaip atrodo įprasta jūsų darbo diena? Ar paroje dar turite laisvo laiko, kuomet negalvojate apie baro rūpesčius?
Įprasta mano darbo diena visada prasideda nuo kavos puodelio gražių rytinių melodijų fone, o po to darbo diena susideda iš visko. Turi pabūti ir vadovu, ir barmenu, ir virėju. Ir čia kalbu tikrai ne apie kartais esantį darbo jėgos stygių ar kitus panašius dalykus, bet apie tai, kad norint suprasti viską apie šį verslą iš pagrindų turi pereiti per daugumą darbo pozicijų. Jei kažkas svajoja atidaryti maitinimo įstaigą ir įsivaizduoja, jog tokioje vietoje darbo diena yra labai lengva, tokio verslo geriau nė nepradėti.
Pirmaisiais metais jaučiausi jaunas, turintis daug jėgų, energijos, galėjau dirbti neskaičiuodamas valandų, bet vieną dieną, pajutęs sveikatos sutrikimus, pasakiau sau: „Stop“. Juk gyvenimas susideda ne vien tik iš verslo. Buvau tiesiog priverstas atrasti daugiau laiko sau, žmonai, šeimai. Jau nekalbu apie mėgiamą hobį fotografiją, kuri man – lyg meditacija, padeda pabėgti nuo visko ir leidžia pailsėti protui.
Kuo jūsų baras išsiskiria iš kitų panašių vietų Šiauliuose?
Nusprendėme įrodyti, jog Šiauliai yra tikrai ne ką prastesnis miestas už kitus ir gali būti nebloga gastronominė stotelė kiekvienam pravažiuojančiam. Šiauliuose dominuoja, kaip aš mėgstu vadinti, visų pasaulio virtuvių derinys. Tai kavinės, kurios turi visko nuo šaltibarščių iki picos. Kadangi mišrios virtuvės man niekada nebuvo prie širdies, o Amerikoje esančiu maisto kultu tiesiog žaviuosi, rinkausi šią virtuvę. Su meile kūrėme ne tik maino meniu, bet ir interjerą. Tai mus ir pavertė Šiaulių maisto revoliucionieriais.
Kokį įdomiausią, geriausių ar įsimintiniausią komplimentą esate gavęs iš lankytojo?
Dėl interjero detalių buvome praminti malkine, o šiaip visada džiugu gauti komplimentą iš svečio su pasakymu, jog šiauliečiai mus labai myli. Mylime ir mes!
Ar pats valgote savo bare? Koks jūsų mėgstamiausias patiekalas iš esamo meniu, kurį privalo paragauti kiekvienas apsilankęs?
Aš kiekvieną dieną valgau bare, retas atvejis, kai pietus valgau kitur. Žmona jau kartais pyksta ir sako, jog grįžęs namo nieko nebenoriu, bet kitaip ir neįmanoma, nes porcijos sočios, ilgam lieki sotus. Valgau dar ir norėdamas patestuoti patiekalus, patikrinti, ar viskas tas pats, gal kažkurį patiekalą reiktų pakoreguoti. Visada renkuosi mėsainius, kuriuos kepame uždarame griliuje, todėl mėsa išlieka sultinga. Turime net ir klasikinio mėsainio valgymo čempioną – nėra nei vienos darbo dienos, kuomet barmenas Aivaras nesirinktų klasikinio mėsainio pietums. Šiauliai taip pat myli ir mūsų šonkaulius.
Ką jums pačiam reiškia geras maistas?
Geras maistas labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus skonio. Man pačiam geras maistas būna tada, kai paragavus pirmą kasnį skonio receptoriuose įvyksta sprogimas, o po jo ateina niekaip nenupasakojamas penktasis skonis ir kelių sekundžių kelionė mintimis į kosmosą. Štai, ką reiškia geras maistas.
Kas per tuos metus buvo sunkiausia plėtojant verslą?
Sunkiausia yra darbuotojų kaita. Tai išmuša iš vėžių ir visą kolektyvą, ir suplanuotus dienos darbus. Visada stengiamės kviesti kalbėtis, rūpinamės, klausiame ar viskas gerai, bet visada būna taip, kaip būna. Turbūt dabartinė karta yra tiesiog tokia ir nieko čia nepakeisime.
Ar tikrai lietuviai vis dar labiau mėgsta cepelinus ir šaltibarščius nei burgerius ar krevetes?
Manau, lietuviai jau po truputį supranta, kad cepelinus gali skaniai pasigaminti ir namie. Žinoma, apsilankius pas mus būna klausimų, ar nėra keptos duonos, šaltibarščių, ir nustemba gavę neigiamą atsakymą, bet tai tiesiog ne mūsų virtuvė. Tačiau visada stengiamės atsižvelgti ir pasiūlyti kažkokių paprastesnių užkandžių. Šiuo metu gaminame savo bulvių traškučius, riešutus, kurie yra šimtą kartų geresnė alternatyva nei duona su riebiu majoneziniu padažu.
Kalbant apie tendencijas, manau, kad tokių vietų, kurios siūlo cepelinus, tik mažės, nes žmonės vis daugiau keliauja, o kelionėse galima paragauti įvairių pasaulio virtuvių. Tuomet supranti, kaip visi skoniai puikiai draugauja tarpusavyje. Nesakau, kad ir pats nesuvalgau porcijos cepelinų. Suvalgau ir labai nudžiungu, jei kažkas iš šeimos juos gamina, bet tokie patiekalai, kaip cepelinai ir šaltibarščiai, turėtų ir pasilikti tik namų virtuvėje, mat yra begalybė kitų patiekalų, kurie gali skonio receptorius priversti šokinėti iš džiaugsmo.
Jei galėtumėte atsigręžti į praeitį, ar imtumėtės dar kartą šio verslo? Kas jame jus žavi?
Žinoma, kad imčiausi. Taip, šis verslas yra labai specifinis, jis tikrai yra sunkus tam tikromis prasmėmis, bet kiekvienas verslas yra sunkus. Nėra tokio verslo, kuriame galėtume ateiti ryte, padaryti kelis darbus ir jau būti laisvi. Man ši sfera patinka, nes be galo myliu maistą, man visada įdomūs gaminimo procesai, labai žaviuosi populiarėjančia fermentavimo tendencija. Šiais laikais labai populiaru natūralus dalykai. Kiek visko galima prigaminti iš to, kas auga darže… Nesenai gaminome pomidorų vandenį, kurį puikiai panaudojome kokteilyje. Kai matau, jog komandai reikia įkvėpimo, ateinu į barą ir dalinuosi visomis idėjomis, ką galėtume pakeisti. Ateinu ir sudėlioju taškus ten, kur reikia.
Kodėl praeiviai Šiauliuose turėtų užsukti į CASK215?
Visų pirma, pas mus jaučiama labai gera aura. Darbuotojus visada skatiname bendrauti su svečiais šiltai, paprastai, bet nepamiršti etiketo. Skatiname domėtis gėrimais, maisto gamyba, o visas žinias perduoti svečiams. Stengiamės atvykstančiam svečiui būti lyg gidai – paimti jį už rankos ir viską aprodyti, o vėliau išlydėti laimingą. Kai atsidarėme, kažkada mintyse pagalvojau: „Oho, kiek daug gražių žmonių gyvena Šiauliuose, o kiek įdomių darbų visi dirba.“ Taip apibūdinčiau ir mūsų klientus – nuostabiausiais žmonėmis Šiaulių mieste!