Šiandien – magiška diena, kai pildosi norai

Pavasario lygiadienis, Žemės diena / Fotolia nuotr.
Pavasario lygiadienis, Žemės diena / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2017-03-20 15:00
AA

Šiandien, kovo 20 dieną, švenčiamas pavasario lygiadienis. Šią ypatingą dieną nevalia buvo galvoti apie blogus dalykus, nes žmonės tikėjo, jog visa tai būtinai išsipildys. Be to, buvo šventai tikima, kad ir sugalvotas noras būtinai išsipildys.

Senasis kosmologinis metų ratas dalijamas į keturias dalis pagal svarbiausius soliario taškus. Naujieji metai stoja kovo 21-ąją (kasmet ši diena keičiasi pagal Mėnulio fazes), kai Saulė tarsi iš naujo atgimsta ir su ja kartu atgimsta visas pasaulis, juk žiemiškas gyvenimas teka per kanalą, nutiestą mūsų šviesulių. Pirmasis ketvirtis tęsiasi per vasaros saulėgrįžą ir visas šis periodas atstovauja vaikystei bei paauglystei: Saulė auga ir visa Žemėje žengia į spartaus augimo fazę.

Tai savęs kaip pasaulio dalies suvokimo laikas, kai žmogus sugeba nusigręžti nuo šurmulio ir numalšinti mirties baimę, kad kitą pavasarį jam iš tikrųjų nušvistų naujas gyvenimas.

Vasaros saulėgrįžos dieną (birželio 21-ąją) mes švenčiame „Saulės pilnametystę“: ji įgavo visą jėgą ir įžengė į kūrybos fazę. Mums taip pat ateina pasiekimų laikas ir tęsiasi jis iki spalio 21-osios, rudens ekvinokcijos dienos. Čia stoja trečiasis periodas – apibendrinimo laikas. Saulė be paliovos silpsta, praranda jėgas; žmogus taip pat ima stokoti energijos, užtat mes pasirengę apmąstyti praėjusį laiką ir dalytis žiniomis, kurti ateities planus.

Ketvirtasis, baigiamasis metų rato etapas prasideda gruodžio 21-ąją, žiemos saulėgrįža: Saulė palieka Žemę ir leidžiasi į žemesnįjį pasaulį. Ji turi nueiti mirties kelią, pamatyti priešingą gyvenimo pusę, kad vėl atgimtų.

Taip pat ir mes, sekdami paskui šviesulius. Turėsime nueiti „mirties kelią“, kiekvienas savaip... Tai būties klausimų ir apmąstymų laikotarpis, laikas savęs kaip pasaulio dalies suvokimo, laikas, kai žmogus sugeba nusigręžti nuo šurmulio ir numalšinti mirties baimę, kad kitą pavasarį jam iš tikrųjų nušvistų naujas gyvenimas, o ne būtų grįžtama į senas vėžes su senais rūpesčiais ir baimėmis.

DAUGIAU APIE TAI RASITE: Pasitikite pavasarį su naujuoju „Horoskopų“ numeriu!

Magiškas laikas

Kaip anksčiau, taip ir šiais laikais, šią dieną lydi įvairiausios tradicijos ir papročiai. Pavyzdžiui, šiais laikais kai kuriose šalyse kovo 20 dieną švenčiami Naujieji metai. Taigi naujasis metų ratas pradedamas skaičiuoti Irane, Afganistane, Tadžikistane, Kazachstane ir kitose, kitaip tariant, vadinamosiose Šilko kelio šalyse.

Taip pat daugelyje šalių ši diena laikoma magiška. Paprastai šiuo metu žmonės spėja ateitį, buriasi, pagoniškose kultūrose atlieka specialų pavasario sutikimo ritualą – sudegina žiemos simbolį (Morę).

Vokiečiams ir keltams ši diena asocijuojasi su pavasario sugrįžimu ir žymi žemės darbų pradžią. Norėdamos ypatingai sutikti pavasarį, šeimininkės dažydavo kiaušinius ir kepdavo kvietines bandeles. Šios tradicijos buvo laikomasi siekiant pamaloninti pavasario deivę Ištarę.

Kaip ir per kitas metų šventes, per pavasario lygiadienį žmonės spėdavo ateitį – kokie būsią orai ir visi ateinantys metai. Taigi, jei šią dieną spaudė šaltukas, sakydavo, kad šaltis dar tikrai nepaleis 25 dienas.

Šią dieną nevalia buvo galvoti apie blogus dalykus, nes žmonės tikėjo, jog visa tai būtinai išsipildys.

Daugelio tautų žmonės šią dieną stengdavosi praleisti kuo linksmiau, nes tikėjo, kad kuo džiaugsmingiau sutiks pavasario lygiadienį, tuo maloningesnė ir dosnesnė jiems bus gamta ateinančiais metais.

Šią dieną nevalia buvo galvoti apie blogus dalykus, nes žmonės tikėjo, jog visa tai būtinai išsipildys. Buvo šventai tikima, kad ir noras, sugalvotas šią ypatingą dieną, būtinai išsipildys.

Merginos tikėjo, kad šios nakties sapnai kaip jokie kiti pranašiški. Tad kaipgi neišnaudosi tokio magiško laiko, kai susivienija ir blogosios, ir gerosios jėgos. Taigi prieš miegą merginos po pagalve pasikišdavo du tūzus (pikų ir būgnų), kryžių dešimkę, dar raktą, žiedą (tik ne jungtuvių), gabalėlį duonos, ievos šakelę ir gabalėlį pyrago. Visus šiuos daiktus būtinai suvyniodavo į baltą skepetaitę. Rytą pabudusio merginos spėjo ateitį pagal tai, ką buvo regėjusios sapne:

* jeigu žiedą – greitai laukia vestuvės;

* bet kokia pikų korta pranašavo bėdas;

* raktas – sėkmė darbe;

* pyragas ar pyragėliai – neilgai trukus aplankys laimė ir džiaugsmas;

* duona žadėjo sėkmę darbe;

* susapnuotas bet koks augalas – lauk netikėtų gerų žinių;

* būgnų korta pranašauja turtus;

* kryžių korta pataria ruoštis perikraustymui.

Senovinės lietuvių tradicijos

Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų (nes tądien saulė teka tiksliai rytuose), būsi stiprus ir sveikas visus metus.
Lietuviai dar XIX a. pradžioje pavasario lygiadienio apeigas atlikdavo pasirodžius jaunam Mėnuliui. Anksti ryte kaimo merginos bėgdavo į laukus tekančios saulės link. Kai tik pasirodydavo pirmieji Saulės spinduliai, jos užtraukdavo dainą apie pavasarį. Dainuodamos šokdavo rateliu ir plodavo rankomis. Paskui merginos grįždavo į kaimą ir skelbdavo jau atėjus pavasarį. Vienoje kaimo sodyboje rasdavo paruoštas vaišes ir čia linksmindavosi.

Dar seniau mūsų protėviai per jaunatį aukodavo ir valgydavo gaidį, o pavasario lygiadienio vakarai buvo laikomi šventvakariais. Ši astronominė data buvo paminima apeigomis, dainomis ir šokiais.