Paskutinis vasaros mėnuo buvo kone idealus visiems sodininkams ir daržininkams, laukiantiems gausaus ir gardaus rudens gėrybių derliaus. O rinktis tikrai atrasite iš ko – vaisiuose ir daržovėse slepiasi mums naudingų vitaminų ir mineralų klodai, kuriuos galite „užkonservuoti“ ir gūdiems žiemos vakarams.
Ne vienas mitybos specialistas pasakys, kad mūsų skrandžiams ir imuninei sistemai puikiai tinka šakninės daržovės, įvairūs vaisiai ir uogos, o ir maitintis pravartu atsižvelgiant į sezoną. Taigi, kviečiame sužinoti, ką rudens metu būtina valgyti į sveikatą.
Obuoliai
Šių metų derlius daugelį įkvepia, ar ne? Obuolius galite naudoti ne tik gardiems obuolių pyragams. Žinia, juos valgyti sveikiausia neapdorotus. Obuoliuose yra visų veikliųjų medžiagų (net 300!), būtinų gyvybei palaikyti. Daugiausia vitaminų C, K, P ir B grupės, kalio, kalcio, geležies, pektinų, fruktozės, beta karoteno, eterinių aliejų ir angliavandenių. Taip pat yra fosforo, kobalto, jodo, cinko, molibdeno, natrio, nikelio, chromo, fluoro, baltymų, amino rūgščių, raugintų medžiagų, vandens ir t. t.
- Obuoliai mažina kraujospūdį. Rytą suvalgykite obuolį arba išgerkite stiklinę vandens su 2 šaukšteliais obuolių acto.
- Gerina miegą. Kamuoja nemiga? Pusvalandį prieš miegą sugraužkite obuolį – ne tik greičiau užmigsite, bet ir nepabusite valgyti naktipiečių.
- Ramina. Obuoliuose yra nervus stiprinančio magnio. Žvalumo ir geros nuotaikos teikia fruktozė – skatina „laimės“ hormono serotonino išsiskyrimą smegenyse.
- Lieknina. Obuoliai padeda greičiau deginti kalorijas ir reguliuoja žarnyno veiklą, gydo vidurių užkietėjimą. Viduriuojant patartina valgyti trintų obuolių.
- Malšina alkį. Praalkusi rinkitės ne pyragaitį ar ledų, bet obuolį. Tik 40 kcal ir daug ląstelienos, vitaminų bei įvairių mineralinių medžiagų. Obuolyje yra apie 3 g ląstelienos, 3 mg vitamino C. Šiuose vaisiuose daug vandens, tad jei mažai geriate, užkandžiaukite tik obuoliais.
- Jaunina. Obuoliuose esančios veikliosios medžiagos stabdo senėjimą, padeda regeneruotis ląstelėms. Obuolių actas stiprina plaukus ir naikina pleiskanas.
Taip pat skaitykite: Rudens gėrybės: 5 sveikiausi sezono vaisiai ir uogos bei receptų pasiūlymai
Kriaušės
Kriaušėse atrasime vitaminų C, P, B grupės mikroelementų. Pektinai, esantys šiuose vaisiuose, padeda atsikratyti toksinų, o fruktozė pasižymi antistresiniu efektu. Įdomu, kad dėl jau minėtos fruktozės ir maistinių skaidulų, kriaušės rekomenduojamos valgyti netgi sergantiems diabetu, o kinų medicinoje jos, tikinama, neutralizuoja neigiamą alkoholio poveikį, taip pat mažina karštį.
Kriaušės naudingos ir sergantiems lėtinėmis inkstų, šlapimo takų sistemos ligomis. Šie vaisiai puikiai sureguliuoja kraujospūdį, gerina nuotaiką, virškinimą, teigiamai veikia žarnyną, tiesa, reikia žinoti, kad kriaušių nevalia užgerti vandeniu, jogurtu, kefyru.
Taip pat skaitykite: Vaistinėlė jūsų sode: kokias ligas gydo uogos
Slyvos
Šie skanūs vaisiai turi ne tik daug įvairių maistingųjų medžiagų, bet ir išsiskiria nemenku kiekiu provitamino A, B grupės vitaminais, o vitamino E atsargos slyvose lenkia netgi trešnes, vyšnias, apelsinus, mandarinus, kriaušes. Verta paminėti, kad, valgydami slyvas, dar gausite kalio, jodo, cinko ir geležies. Dėl magnio ir kalio iš organizmo lengviau pasišalina druskos bei kitos kenksmingos medžiagos, vandens perteklius. Be to, šios uogos yra galingas antioksidantas.
Tiek šviežios, tiek džiovintos slyvos (ypač tamsios), taip pat kompotai, sultys su slyvų minkštimu pasižymi švelniu skoniu ir puikiai padeda nuo vidurių užkietėjimo. Šie džiovinti vaisiai gerina sergančiųjų ateroskleroze būklę, pašalina iš organizmo cholesterolį.
Liaudies medicinoje slyvos vertinamos kaip itin naudingos sergant reumatu ir medžiagų apykaitos sutrikimo ligomis, pavyzdžiui, podagra. O nuovirai ir pavilgai iš šviežių ir išdžiovintų naminės slyvos lapų naudojami kaip greitai žaizdas gydanti priemonė.
Taip pat skaitykite: 15 būdų atrasti citrinas iš naujo
Šilauogės
Šilauogės ne tik skanios, bet ir išties naudingos. Visų pirma, jose gausu vitamino C, provitamino A, pektinų, organinių rūgščių. Dėl savo sudėtinių dalių uogos saugo organizmą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, stiprina ir stangrina kraujagysles, greitina medžiagų apykaitą, taip pat itin tinka valgyti tiems, kurie yra kamuojami streso ir nervinės įtampos.
Štai amerikiečių mokslininkai mano, kad šilauogių sultys gali būti pavadintos kone pačiomis sveikiausiomis ir naudingiausiomis vien dėl to, kad jose gausu antioksidantų. Šilauogės puikus pasirinkimas lieknėjantiems bei diabetikams.
Morkos
Morkos užkerta kelią vėžiui, išsaugo jaunystę ir odos drėgmę, yra galingas antiseptikas, taip pat sergsti nuo širdies ligų. Moksliniai tyrimai įrodė, kad morkos taip pat prisideda prie bendros širdies sveikatos. Taip yra dėl šiose daržovėse esančių net kelių rūšių karotenoidų (alfa karoteno, beta karoteno ir liuteino). Reguliarus morkų vartojimas taip pat mažina ir cholesterolio lygį jūsų organizme. Šiose daržovėse esantis vitaminas A padeda kepenims efektyviau apsivalyti nuo organizme susikaupusių toksinų ir pagerina virškinimą.
Tiesa, daug morkų nepatariama valgyti tiems, kuriuos vargina plonojo žarnyno uždegimai, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos.
Kopūstai
Jau senovės graikai ir romėnai žinojo, kad kopūstai – puikus sveikas maistas ir mielai juos naudojo savo virtuvėje. Tiesa, kaip byloja istorija, jiems buvo žinoma tik iki 10 kopūstų rūšių. Dabar jų esti šimtai.
Kuo mūsų organizmui naudingi kopūstai? Tai išties vertinga daržovė. Kopūstuose ypač gausu vitamino C, taip pat vitaminų A, B1, B2, B6, P, K ir cholino, taip pat įvairių fermentų, kalio, fosforo, kalcio, mangano, magnio, geležies, vario, jodo ir kt. Taigi valgykite įvairias šviežių kopūstų salotas. Taip pat labai sveika gerti šviežių kopūstų sultis. Na, ir žinoma skanu juos troškinti, virti ir kitaip gaminti.
Taip pat skaitykite: Atsispaudimai: kas bus, jeigu darysite juos kasdien?
Burokėliai
Jie padeda pašalinti toksinus ir kitas kenksmingas medžiagas iš organizmo, mažina vėžio riziką ir piktybinių auglių formavimąsi.
Burokėliuose gausu B, PP grupės vitaminų, betaino, mineralinių medžiagų, tokių kaip jodas, magnis, kalis, kalcis, geležis, bioflavonoidų. Nenustebkite, kad burokėliuose aptinkamas nemažas kiekis vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą, fosforo, o štai naudinguosiuose lapuose gausu vitamino A.
Burokėlių skanaukite į sveikatą, kadangi jie teigiamai veikia kaulų, arterijų būklę, suteikia švytėjimo ir elastingumo jūsų odai. Jie padeda pašalinti toksinus ir kitas kenksmingas medžiagas iš organizmo, mažina vėžio riziką ir piktybinių auglių formavimąsi.
Burokėliai – idealus pasirinkimas visiems, kurie turi problemų dėl kraujo, pavyzdžiui, nukritęs hemoglobino kiekis, įtariama anemija, leukemija.
Šios daržovės valo inkstus, kraują, mažina mūsų organizmo rūgštingumą, padeda iš kepenų pašalinti toksinus. Skanaudami burokėlius mes padedame ir savo smegenims, kadangi šie dėl savo ypatingos sudėties dovanoja ir puikią psichologinę sveikatą bei nuotaiką.
Bulvės
Bulvėse gausu įvairių vitaminų, organinių rūgščių, mineralinių druskų, mikroelementų, nepakeičiamų amino rūgščių, be to, šių daržovių visuomet rasime kiekvienos šeimininkės namuose. Reikia paminėti, kad bulvių gumbai pasižymi uždegimą ir spazmus malšinančiu, žaizdų gijimą skatinančiu, skysčius varančiu poveikiu.
Taip pat turi teigiamą įtaką šokinėjančiam kraujospūdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Peršalimas irgi ne bėda: jei turite bulvių – karšti jų garai padeda gydyti kvėpavimo takų ligas, malšina aštrų kosulį.
Cukinijos
Cukinijose yra labai mažai kalorijų. 100 g aptiksite vos... 19 kcal! Ar gali būti puikiau, norinčioms ne tik skaniai pavalgyti, bet ir išlaikyti dailias kūno linijas? Atlikti tyrimai byloja, kad valgydami cukinijas galime tikėtis stipresnės sveikatos, pavyzdžiui, jose yra itin daug kalio (daugiau negu bananuose), kuris teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Be to, cukinijos gali padėti sumažinti vėžio riziką. Jose gausu ir mangano, vitamino C, nėra riebalų, mažai druskos.
Taip pat skaitykite: Vitaminų ir mineralų perdozavimas: kokie simptomai tai rodo?
Avietės
Jose rasime: vitaminų C, B9, PP, E B3, mikroelementų kalio, kalcio, fosforo, magnio, taip pat įvairių rūgščių, medžiagų, kurios stiprina ir stangrina kapiliarus. Beje, 100 g aviečių vos 40 kcal. Avietes patariama valgyti tiems, kurie dažnai skundžiasi peršalimo ligomis, pakyla temperatūra, kamuoja radikulitas, anemija, aterosklerozė.
Uogos iš organizmo šalina toksinus, kovoja su bakterijomis, virusais, taip pat, gražina odą, tad moterys, valgykite šiuos skanėstus be jokios sąžinės graužaties.
Moliūgai
Jau vien pažvelgus į ryškiai oranžinius moliūgus pagerėja nuotaika. Tačiau jų patariama valgyti ne tik tiems, kuriuos slegia niūri rudens nuotaika. Moliūgai teikia energijos, stiprina imunitetą, gerina kraujo apytaką ir virškinimą. Šios daržovės – puikus beta karoteno ir organizmą valančių pektinų šaltinis.
Moliūguose galime aptikti daugybę vitaminų (A, K ir C), mineralų (cinko, magnio, kalio), kurie puikia veikia mūsų odą, drėkina, maitina ją. Be to, skatina ir plaukų augimą. Beta karotenas ir antioksidantai, slypintys šiame rudens daržo karaliuje, gelbsti mus nuo saulės ir kenksmingo aplinkos poveikio.