Gyvūnų elgesys gali nustebinti, prajuokinti, o kartais tapti ir mokslininkų taikiniu. Pasirodo, jie yra kur kas panašesni į mus, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Štai katės – tikros gudruolės, gebančios apsimetinėti, o vabalai, sulaukę tam tikro amžiaus, atžalomis rūpinasi kruopščiau nei jaunesni... Taigi pasidomėkime šiais ir kitais stebinančiais faktais apie mūsų mylimus gyvūnus.
► Katės moka apsimetinėti
Bent jau taip teigia japonų mokslininkai iš Tokijo universiteto. Pasirodo, gudruolės geba kuo puikiausiai apsimesti negirdinčios šeimininko kreipinio. Tai, esą, apsauginis refleksas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad murklės atskiria ir atpažįsta savo savininko balsą: klausydamos įrašo, jos pradėdavo nerimauti, kraipydavo galvą, ausis, o štai į nepažįstamus kreipinius visiškai nereaguodavo. Mokslininkų nuomone, katės apsimeta negirdinčios dėl atsargumo, nenori tapti auka, pavyzdžiui, kai gyvena laukinėse sąlygose. Tačiau ilgainiui jos pripranta prie savo šeimininkų ir būtent murkimu, švelniu elgesiu išreiškia meilę.
► Kodėl šimpanzės nemoka gerai žaisti beisbolo?
Jos atletiškos, stiprios ir turi begalę žmogaus elgsenos ypatybių, tačiau nemoka gerai ir tiksliai svaidyti daiktų, pavyzdžiui, kamuolio. Taip yra todėl, kad jų pečių linija kitokia nei žmonių, todėl pečių lanko raiščiai tiek neišsitempia. Mokslininkai tai atskleidė išanalizavę ir palyginę šimpanzių ir žaidėjų raumenis, pečių lanko raiščius ir skeletą su specialia 3D kamera. Įdomu, kad šimpanzių mėtomi daiktai gali skrieti 32 km per valandą greičiu, o dvylikos metų beisbolo žaidėjas tai padaro net tris kartus greičiau.
► Senesni vabalai labiau rūpinasi savo atžalomis
Pasirodo, vabalų amžius turi didelę įtaką prižiūrint savo vaikus, teigiama straipsnyje, kuris buvo publikuotas žurnale Proceedings of the Royal Society B. Jeigu giminės pratęsimo šansai būdavo gana dideli, vabalams tekdavo rinktis – rūpintis kiaušinėliais ir lervomis ar pradėti procesą iš naujo. Mokslininkai tikina, kad vyresni vabalai duobkasiai šiuo atveju buvo kur kas atsakingesni tėvai ir nuoširdžiai rūpinosi tiek patele, tiek kiaušinėliais. O štai jaunesni vabalai, anot tyrimo rezultatų, – kur kas lengvabūdiškesni, mat savo šeimyną jie palikdavo likimo valiai.
► Kam ruoniui ūsai?
Tyrėjai iš Mančesterio universiteto sako, kad ruoniams ūsai reikalingi dėl vienos paprastos priežasties – šie gyvūnai geba jais apčiuopti ir įvertinti grobio ar ko kito dydį. Mokslininkai jau anksčiau teigė, kad ūsai ruoniams padeda orientuotis po vandeniu, bet buvo neaišku, kokias dar papildomas funkcijas jie atlieka. „Visas procesas vyksta labai greitai. Šie gyvūnai tiesiog prisiartina ir daikto dydį ūsais įvertina vos per pusę sekundės“, – sakė tyrėjai.
► Varlės poruojasi su pirmu pasitaikiusiu „gerbėju“
Tropiniuose kraštuose gyvenančios mažosios medlaipės ilgai neieško partnerio poravimuisi, teigia mokslininkai. Buvo manoma, kad šios ryškiaspalvės gražuolės į vyrus ima tuos, kurie garsiau kurkia. Būtent meilės serenados neva yra patrauklumo rodiklis – su geriausiu dainininku mažosios medlaipės ir kurdavo šeimą. Tačiau paaiškėjo, kad taip yra ne visur. Kosta Rikos miškuose mokslininkai kažkodėl aptiko daugiau patelių negu patinų, todėl nusprendė išsamiau patyrinėti mažųjų medvarlių vyrų rinkimąsi. Paaiškėjo, kad, esant patinų trūkumui, patelės neleisdavo laiko veltui ir neklausydavo serenadų, o poruodavosi su artimiausiu „gerbėju“.
► Lyrauodegių patinėliai šoka į taktą
Šie paukščiai gyvena Australijoje ir, pasirodo, pasižymi ypatingais gabumais. Žurnale Current Biology teigiama, kad lyrauodegiai pateles moka sužavėti ne tik ilgai trunkančiomis „vedybų dainomis“, bet ir tuo pačiu metu sinchroniškai juda. Pasirodo, kiekvienai dainai šie paukščiai, kaip ir žmonės, turi atskirus judesius, kuriuos nevaržomai demonstruoja: vaikšto į šonus, plasnoja sparnais, netgi šokinėja. Įdomu, kad lyrauodegiai savo repertuare gali turėti net iki 90 serenadų!
► Paukščiai parazitus atbaido... cigarečių nuorūkomis
Pasirodo, paukščiai savo lizdams sukti renkasi specialias medžiagas, tiksliau tokias, kurios padėtų atsikratyti juos puolančių parazitų. Tam tinka įvairiausi augalai. Ne išimtis net tabakas! Štai Meksikos mokslininkai sako, kad miestuose gyvenantys paukščiai į pagalbą gali pasitelkti cigarečių nuorūkas, kad „išrūkytų“ tam tikrus parazitus. Mokslininkai tyrė dviejų paukščių – žvirblio ir meksikinės sniegenos – lizdus ir lygino juose aptinkamo celiuliozės acetato, kuris naudojamas cigarečių filtrams gaminti, kiekį. Paaiškėjo, kad kuo daugiau lizduose šios medžiagos, tuo mažiau parazitų. Tiesa, tyrimo autoriai kiek sunerimę dėl paukščių susižavėjimo statyti lizdus naudojant šias medžiagas, mat jose gausu kenksmingų kancerogeninių medžiagų.
► Nuobodžiaujančios audinės dažniau nieko neveikia ir mėgsta užkandžiauti
Pasirodo, kad audinės gali nuobodžiauti lygiai taip pat, kaip ir žmonės. Tyrėjai šiems gyvūnėliams parengė „nuobodžius“ ir „linksmus“ narvelius. Vienuose buvo pilna visokiausių linksmybių ir užsiėmimų, skirtų audinėms, o kiti liko tušti. Paaiškėjo, kad tuščiuose narveliuose gyvūnėliai nuobodžiavo, ilgai gulėjo nieko neveikdami ir netgi būdami sotūs eidavo dažniau užkandžiauti. Beje, kuo daugiau laiko audinės praleisdavo „nuobodžiame“ narvelyje, tuo greičiau reaguodavo į bet kokius, net ir nemalonius dalykus bei išorinius dirgiklius. „Mes nežinome, ar gyvūnai jaučia tokį patį nuobodulį, kaip ir žmonės, tačiau audinės, kaip ir mes, neturėdamos ką veikti, tampa apatiškos ir aktyviai ieško veiklos“, – sakė mokslininkai.
► Primatai išgyvena vidurio amžiaus krizę
Psichologai išsiaiškino, kad šimpanzės ir orangutanai patiria tokią pačią jausmų audrą, kaip ir žmonės, išgyvenantys vidurio amžiaus krizę, rašoma žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences. Mokslininkai sako, kad žmogaus gyvenimo džiaugsmas primena U raidę. „Išsiaiškinome, kad vidurio amžiaus krizei neturi įtakos mobilūs įrenginiai, skyrybos ar kiti šiuolaikinio gyvenimo aspektai. Štai primatai taip pat patiria emocijų nuopuolį gyvenimo viduryje, o juk jų gyvenime nėra tokių dalykų“, – teigė mokslininkas Andrew Oswaldas. Mokslininkai aplankė ne vieną zoologijos parką ir tyrė, kaip primatai dalyvauja socialiniame gyvenime, kaip jaučiasi savo būryje, kaip atlieka užduotis ir pan. Paaiškėjo, kad jie beveik nesiskiria nuo žmonių ir didžiausius iššūkius patiria gyvenimo viduryje, tarkime, orangutanai, sulaukę 36, o šimpanzės – 27–28 metų. Mokslininkų nuomone, vidurio amžiaus krizė nėra socialinis fenomenas, o veikiau prasideda dėl hormoninių ir biologinių pokyčių.
► Kodėl gaidžiai kakariekoja rytais?
Rytinė gaidžio giesmė daugumai simbolizuoja ką tik praaušusį, saulės nutviekstą rytą. Japonų mokslininkai tikina anksčiau nežinoję, su kuo tai susieti – su biologiniu laiku ar išoriniais dirgikliais, tarkime, šviesa, temperatūros pokyčiais ir pan. Tyrėjai atliko eksperimentą: gaidžius kelias dienas jie laikė vištidėje. Dienos ar nakties nebuvimas nesumaišė gaidžių, mat jie ir toliau giedodavo vos prašvitus realiame pasaulyje. Nei giedojimo ilgumas, nei dažnumas, nei laikas, pasak biologų, nesiskyrė nuo tų gaidžių, kurie realiai išgyveno dieną ir naktį. Taigi mokslininkai daro išvadą, kad visa tai susiję su paties paukščio „biologiniu ritmu“.