Pasaulyje vis daugiau populiarių serialų kuriama nebe televizijoms, o interneto platformoms. Tendencija neaplenkia ir Lietuvos: portale lrt.lt pradėtas rodyti serialas jaunimui „Bloga mergaitė“. „Pristatymuose teigiama, kad juosta skirta Z kartai, – šypteli jo režisierius Mykolas Vildžiūnas (37). – O aš sakyčiau, kad pasakoja apie amžiną X, Y ir Z kartų kovą.“
Teko skaityti Kristinos Gudonytės romaną „Blogos mergaitės dienoraštis“, pagal kurį sukurtas šis serialas?
Buvau per didelis paauglys, kai tas romanas pasirodė, tad į rankas jis nebuvo patekęs. Paėmiau skaityti tik tada, kai gavau pasiūlymą kurti serialą. Man patiko laisvas Kristinos žodžio stilius ir pavydėtinas įsijautimas į paauglių psichologinę būseną. Keista, kad jaunus žmones kūrėjai dažnai nepelnytai pamiršta, jų tarsi nemato arba mato per ironišką, pašiepiamą prizmę: ech, tas jaunimas, ko iš jo norėti... Va, mūsų laikais tai buvo... O Gudonytė į jaunimą žiūri labai nuoširdžiai.
Buvo abejonių, ar imtis kurti šį serialą?
Buvo. Dvejojau, ar spėsiu, o labiausiai abejojau, ar susitvarkysiu su paaugliais. Koks iš manęs mokytojas?.. Iššūkių netrūko: paaugliai į filmavimo aikštelę ateina pirmą kartą, jie – neprofesionalai, o tempas didelis, serialai Lietuvoje, kaip įprasta, filmuojami labai greitai. Patyrę aktoriai moka sukąsti dantis ir suktis, o jauniems ir nepatyrusiems – šokas. Bet mums, sakyčiau, labai neblogai sekasi. Gabių jaunų žmonių ieškojome visur: agentūrose, dramos studijose, net tarp pažįstamų žmonių. Vaikino vaidmeniui atrinkome Šarūną Meliešių, su juo jau esu dirbęs: jis – Aldonos Vilutytės ir Aurimo Meliešiaus sūnus, aktorių vaikas, talentingas berniukas. Žiūrėsime, ar taps tikru aktoriumi. Pagrindinį Kotrynos vaidmenį patikėjome Paulai Valentaitei. Žinojome, kad ji – garsi mergina, daugeliui pažįstama iš „Eurovizijos“ atrankų. Truputį nerimavau: gal bus išpuikusi, pasikėlusi, nieko kito neveiks, tik grožėsis savimi? Bet komandos nariai, kuriems jau teko su ja dirbti „Eurovizijoje“, patikino, kad ji labai darbšti, neplaukia paviršiumi, neieško lengvų kelių. Pasikvietėme, pabandėme: nebuvo taip, kad iškart išgriuvome iš susižavėjimo, bet didelis Paulos noras ir charakterio savybės įtikino, jog ji sieks geriausio rezultato. „Privalai manimi pasitikėti, kad ir kas būtų, – pasakiau jai. – Net jei bus ir nesuprantamų ar ribas peržengiančių dalykų.“
Ką turite galvoje? Sekso scenas?..
Nežinau, tai gerai ar blogai, bet sekso scenų kol kas nebuvo: formatas mus įpareigojo viską rodyti padoriau ir moraliau, nei iš tiesų yra gyvenime (šypteli). Jei mano rankos būtų visiškai laisvos, kurdamas serialą paaugliams vaikščiočiau aštresniais ašmenimis: eičiau per seksą, narkotikus, žiauresnius nusikaltimus. Šįkart esu šiek tiek apribotas: mes kadre nerūkome, negeriame, net nesikeikiame, tad įtampą kurti tenka kitomis priemonėmis. Man ši juosta pirmiausia yra apie santykius: ne apie įvykius, ne smulkią vagystę ar nesusipratimą, o apie vaikų ir tėvų, bičiulių, klasės draugų santykius.
Pats turite dvi dukras. Pagavote save vertinantį situacijas tėčio akimis?
Mano vyresnioji Sara amžiumi jau artėja prie filme gvildenamų temų – taigi tai savotiškas mano, kaip tėvo, pasirengimas (juokiasi). Visgi serialas nėra „tikrų istorijų“ žanro, jis – meninis kūrinys. Tačiau dabar kaip tik ruošiamės aštresniems epizodams, kurie atkartos šiandien aktualias gyvenimiškas bėdas. Tik mums kyla dvejonių: kaip sąžiningai parodyti, pavyzdžiui, tėvų smurtą prieš vaikus? Kokį kameros ir požiūrio kampą pasirinkti, kai tėvas nesusivaldo ir trenkia dukrai? Paauglės noras nusižudyti – kaip šia tema kalbėti?.. Serialas turi daug žanro potėpių: yra grotesko, saviironijos, komiškumo, bet dėl to jis tikrai netampa komedija. Komunikacijos atstovai tvirtina, kad tai Z kartos juosta, bet aš manau, kad jis aktualus visoms kartoms. Aišku, pagrindinė auditorija – jaunimas, bet kita auditorijos dalis turėtų būti geriausi paauglių bičiuliai – jų seneliai. Žinote, kodėl anūkai gerai sutaria su seneliais? Nes jie turi bendrą priešą – tėvus (juokiasi). Seneliams jie – vaikai, anūkams – tėvai, taigi konfliktas užprogramuotas dar įsčiose. X, Y ir Z kartų „karas“ vyksta visais laikais – ši formulė nesikeičia, tai amžinoji kova, bet kartu – ir tvariausia sąjunga.
Juostą ne tik režisuojate, bet ir pats jame vaidinate. Ir tai ne vienintelis jūsų darbas – ką dar šiuo metu veikiate?
Rašau scenarijų vaidybiniam filmui. Nelabai nutolstu nuo savęs: pirmoji mano juosta „Nesamasis laikas“ nagrinėjo santykį su laiku, tad ir čia kalbėsiu apie laiką, jausmą, santykius – tik kitoje aplinkoje ir su kitais personažais.
