Serialo „Giminės“ autorius Bronius Bušma: „Mano gimtinė – mano pasaulio centras“

Bronius Bušma / Asmenininio albumo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-06-18 20:45
Gimtinė yra tas pasaulio centras, nuo kurio prasideda visi kiti stebuklai. Ylakiai šiandien – jaukus Žemaitijos miestelis, tačiau mieliau ten sugrįžčiau kaip svečias nei kaip teisėtas gyventojas, – prisipažįsta gimtajame Paluobės kaime ir Ylakių miestelyje vaikystę leidęs šio miestelio garbės pilietis, pirmojo lietuviško serialo „Giminės“ autorius Bronius Bušma.

Kaip trimis žodžiais apibūdintumėte savo gimtinę?

Mano gimtinė man visada buvo ir bus „mano pasaulio centras“. Trys svarbiausi žodžiai, kurie tinkamiausiai apibūdina Paluobės kaimą, netoli Ylakių, kuriame praleidau pirmuosius 13-a savo gyvenimo metų.

Kodėl ši vieta tapo Jūsų pasaulio centru, kas joje ypatingo?

Šioje vietoje aš gavau viską, ką tik žmogus gali gauti, kad jo pasaulis taptų dvasiškai turtingas. Visas mano suvokimas apie gyvenimą, jo vertybes ir nuostatas kilęs iš ten. Iki 13 metų, rodos, pastačiau visą savo gyvenimo pamatą – gimtinėje supratau, kas yra blogis, gėris, kas yra dora, o kas sąžinė, kaip reikia mylėti ir ką reiškia nekęsti. Man jau 72 metai, o vis atrodo, kad su tuo bagažu ir tebegyvenu.

Sentimentai visada užplūsta kai matau pažįstamas erdves, stebiuosi, kokios jos šiandien pasikeitusios ir pagražėjusios. Viena, kas išliko sava ir nepasikeitę, – nuoširdūs ir atviri Ylakių žmonės.

Kaip Jūs susijęs su Ylakiais?

Gyvenau Paluobės kaime, o už 3 kilometrų esančiuose Ylakiuose lankiau mokyklą, tad ir šis miestelis visada kelia malonius prisiminimus, visada gera ten nuvažiuoti ir pabūti.

Kaip manote, ar šiandien Ylakiai pasikeitę?

Ylakiai nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu ir dabar skiriasi kaip diena nuo nakties. Nors dėl emigracijos miestelis smarkiai „nukraujavęs“, bet visada jaučiu ypatingą dvasią, gal dėl to, kad mano šaknys čia. Sentimentai visada užplūsta kai matau pažįstamas erdves, stebiuosi, kokios jos šiandien pasikeitusios ir pagražėjusios. Viena, kas išliko sava ir nepasikeitę, – nuoširdūs ir atviri Ylakių žmonės.

Palyginkite, kaip Ylakiai atrodė prieš 10 metų ir dabar?

Akį džiugina ES investicijų lėšomis sutvarkyta viešoji erdvė – „Beržynėlis“, kur dabar geresniu oru vyksta pagrindiniai miestelio renginiai, suvažiuoja šiuolaikiniai „popso“ karaliai. Nebeatpažįstamai pasikeitusi pagrindinė miesto aikštė. Man, kaip miesto svečiui, labai malonu vaikščioti pagražėjusiomis Ylakių gatvėmis. Džiugu matyti atsinaujinusią ir modernią savo mokyklą, kur kažkada vietoj jos stovėjo trys paprasti pastatėliai, o šiandien – moderni Ylakių gimnazija.

Trys vietos, kurias būtinai rekomenduotumėte aplankyti Ylakiuose?

Jeigu kartais būtumėte šiame krašte, būtinai užsukite į šalia Ylakių, Kalnėnų kaimelyje, esantį Izidoriaus Navidansko botanikos parką. Ten labai smagu pasivaikščioti, ypač tada, kai keičiasi metų laikai. Visiška ramuma, kurios šiandien taip trūksta. Šiemet Ylakiams sukanka 450 metų, tad atvažiuokite apžiūrėti naujojo paminklo, skirto buvusiems, esamiems ir būsimiems ylakiškiams. Pamatykite atsinaujinusią Ylakių bažnyčią, kurioje kas vasarą vyksta Šventojo Roko atlaidai, o miestelį aplanko daug svečių.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr.

Kur Jūsų jaunystės metais Ylakiuose rinkdavosi jaunimas? Kokia ši vieta šiandien?

Kai palikau Ylakius, buvo gilus sovietmetis, bet ir tada jaunimui reikėjo šokių ir dainų. Prisimenu Ylakių klubą, kuriame nuo neatmenamų laikų skambėdavo muzika. Šiandien ši vieta virtusi moderniu kultūros centru, kur verda miesto ir aplinkinių kaimelių kultūra.

Ar įmanoma ir ko reikėtų, kad sugrįžtumėte gyventi į Ylakius?

Galėčiau grįžti, bet kokia visa to prasmė? Nors dar jaučiu miesto dvasią, bet esu nuo jos atitolęs. Kam grįžti į praeitį? Ten žmonės kuria savo gyvenimus, dirba, ilsisi, augina vaikus, o aš būčiau sugrįžęs ten lyg iš praeities. Vieniems reikia palikti gimtinę, kitiems išvažiavus sugrįžti, dar kitiems, kaip ir man – išvykti ir kartais aplankyti, man to užtenka. Ir nereikia dėl to dejuoti, nes dejuojantis dėl praeities žmogus yra liūdnas, o liūdnas tu niekam neįdomus.

Kokių pokyčių palinkėtumėte Ylakiams per artimiausią dešimtmetį?

Netikiu, kad kada nors Ylakiuose kas nors atras dujų lobyną, šito niekada nebus ir nereikia. Todėl savo miesteliui palinkėčiau didesnio stabilumo, doro susiklausymo ir gražaus gyvenimo.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai