Septynios kino kelionės į dykumas

Kadras iš filmo „Arabijos Lorensas“ / Organizatorių nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-05-02 09:00
Išgirdę apie dykumą, dažniausiai įsivaizduojame milžiniškus smėlio plotus. Didingą, tūkstančius kilometrų besidriekiančią, smėlio jūrą. Pribloškiančios savo grožiu bei apipintos romantizuotais pasakojimais egzotiškos vietovės vilioja atvykstančius keliautojus. Ar esate buvę dykumoje? Nepamirškite, kad nusikelti ten gali padėti ir kino filmai.

„Arabijos Lorensas“ (Lawrence of Arabia, rež. David Lean, 1962)

Viena gražiausių „Arabijos Lorenso“ lokacijų – Vadi Rumas. Tai akmenuota dykuma Jordanijoje, nusagstyta kylančiomis uolų formacijomis, arkomis bei tarpekliais. Uolos, kalnai ir smėlis keičia spalvą iš baltos į neįtikėtino spindesio raudoną, kuri vienaip atrodo saulei auštant ir visai kitaip šviečiant zenite ar artėjant saulėlydžiui. Ne veltui šią chameleoną primenančią dykumą, kuri taip pat yra vadinama Mėnulio slėniu, „Marsiečio“ (2015) filmavimui pasirinko ir R. Scottas.

Septyniais „Oskarų“ apdovanojimais įvertintas Davido Leano „Arabijos Lorensas“ – tikra istorija apie išsigimstantį valdžios troškimą, žmoguje netelpančio dieviškumo idėją ir laiku nepažabotos didybės pasekmes. Išskirtiniai „Arabijos Lorenso“ seansai Vilniuje ir Kaune įvyks gegužės 15 d.

„Dangaus prieglobstis“ (The Sheltering Sky, rež. Bernardo Bertolucci, 1990)

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, jauna amerikiečių pora atvyksta į Šiaurės Afriką tikėdamasi, kad atvėsusius jų santykius įkaitins Alžyro saulė. „Žmogus taip niekad ir nestabteli, gailėdamas laiko įsijausti į detales, vis pasakai: tai padarysiu rytoj, bet širdies gilumoje visuomet žinai, kad kiekviena diena – vienintelė ir nepakartojama, kad sugrįžti neįmanoma ir kito karto jau nebebus“, – Bernardo Bertolucci ekranizuotame romane „Dangaus prieglobstis“ rašė Paulas Bowles‘as. Kelionė Maroko dykuma – kaip tik tokia. „Dangaus prieglobstis“ – antrasis Bernardo Bertolucci „Rytų trilogijos“ filmas. 1987 metais pasirodė „Paskutinis imperatorius“, o 1993-aisiais – „Mažasis Buda“.

Zabriskie Point“ (rež. Michelangelo Antonioni, 1970)

Pagrindiniais filmo aktoriais šioje italų režisieriaus Michelangelo Antonioni juostoje tapo neprofesionalai Markas Frenchette‘as ir Darja Halprin. Keliaudami per Kalifornijos dykumą jie atsisako visko, kas siejama su materialumu, atsiduodami regimojo pasaulio grožiui.

Nors pats filmo pavadinimas nurodo į Mirties slėnyje esančią natūralią uolienų atodangą, garsėjančią dėl įspūdingos spalvingos Mirties slėnio panoramos, režisieriui nebuvo leista ten filmuoti dėl planuojamų atvirų seksualinių scenų. Galiausiai filmavimui buvo pasirinktos artimiausios Zabriskie Point apylinkės Mirties slėnyje – žemiausioje Amerikos žemyno vietoje, apie 86 metrų žemiau jūros lygio. Įdomu, kad Mirties slėnis buvo atrastas, ten atvykus į Kaliforniją traukiantiems aukso ieškotojams.

Geras, blogas ir bjaurus“ (The Good, the Bad and the Ugly, rež. Sergio Leone, 1966)

Vienas žymiausių spagečių vesternų pasakoja apie tris dingusio konfederatų aukso ieškotojus JAV pilietinio karo metais. Kiekvienas žino tik dalelę tikslios informacijos, tačiau nei vienas nėra linkęs dalintis. Žvitrios Clinto Eastwoodo akys, cigaras lūpų kampe, alinantis karštis ir švilpaujantis Ennio Morricone garso takelis neišvengiamas siejasi su klasikiniais vesternais ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tačiau iš tikrųjų „Geras, blogas ir bjaurus“ buvo filmuojamas vienintelėje Europos dykumoje. Vesternų kraštovaizdžius primenanti Tabernaso dykuma driekiasi Ispanijai priklausančioje Almerijos provincijoje. Šioje dykumoje iš viso nufilmuota keli šimtai kino juostų.

„Anglas ligonis“ (The English Patient, rež. Anthony Minghella, 1992)

Neverta pamiršti, kad Antrasis pasaulis karas vyko įsiplieskusioje Europoje, bet ir toli dykumoje. Nukritus lėktuvui, baisiai apdegęs anglas, apdujęs nuo morfijaus, kamuojamas Sacharos dykumos ilgesio, prisimina savo pragarišką aistrą karo išvakarėse sutiktai moteriai. Kanadiečių rašytojo Michael Ondaatje to paties pavadinimo romano ekranizacija apie užburiančią dviejų žmonių trauką pelnė net devynis „Oskarus“ bei visiems laikams pavergė žiūrovų širdis. Įdomu, kad Kaire vykstančios scenos buvo filmuojamos Sfakse – antrajame pagal dydį Tuniso mieste. Juostoje galima atpažinti Audinių turgų, Kalvių kvartalą ir Dažytojų gatvę. Tuniso Sacharoje, Duzo apylinkėse, buvo filmuojamas ne tik „Anglas ligonis“, bet ir „Žvaigždžių karai“.

„Pėdsakai“ (Tracks, rež. John Curran, 2014)

Filmas paremtas tikra Robyn Davidson istorija. Ši moteris nukeliavo 2700 km Australijos dykuma iki pat Indijos vandenyno. Ja lydėjo keturi kupranugariai bei ištikimas šuo, o „New Yorker“ bei „National Geographic“ fotografas fiksavo šią išskirtinę kelionę laukine gamta. Tam, kad sugrįžtum gyvenimą, kartais iš pradžių prireikia nuo jo visiškai atitrūkti. „Pereiti dykumą ne pavojingiau negu kirsti gatvę. Kiekvienas turi tokį jėgų rezervą, kokį nori turėti. Sunkiausia žengti pirmą žingsnį, priimti sprendimą. Kelionės neprasideda ir nesibaigia, jos tik keičia formą“, – būtent tokį kelią pasirinko savo patirtimi besidalijanti Robyn, kuria juostoje įkūnijo Mia Wasikowska.

„Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ (Mad Max: Fury Road, rež. George Miller 2015)

Ketvirtas George‘o Millerio filmas apie kelio kovotoją Pašėlusį Maksą buvo filmuojamas Namibijoje 2012 metais, o dalies scenų pakartotiniai filmavimai įvyko 2013 m. pabaigoje. Jame gyvieji be pasigailėjimo grumiasi dėl gyvybei būtinų dalykų. Čia nėra vietos žmogiškumui, pasigailėjimui ar jausmams, tačiau atsiranda du maištautojai, kurie gali atkurti tvarką.

Žmonės.lt

Temos:

Kinas

Naujausi straipsniai