Išskirtinių seansų serijos „Pamatyk kine“ sezoną gegužės 15 d. vainikuos septyniais „Oskarų“ apdovanojimais įvertintas Davido Leano „Arabijos Lorensas“. Šiuo sezono uždarymo seansu pasirinkta tikra istorija apie išsigimstantį valdžios troškimą, žmoguje netelpančio dieviškumo idėją ir laiku nepažabotos didybės pasekmes.
Kas buvo tikrasis T. E. Lawrence‘as?
Keliautojas, archeologas, lakūnas, diplomatas, idealistas, rašytojas ar žvalgas? Istorikų ginčai dėl ekscentriškosios Pirmojo pasaulinio karo asmenybės – pulkininko Tomo Edwardo Lawrence‘o, išgarsėjusio savo prieštaringai vertinamais veiksmais arabų kraštuose, netyla iki šiol.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pašauktas tarnauti į britų karinę žvalgybą Kaire, T. E. Lawrence‘as vėliau faktiškai vadovavo arabų sukilimui, kuriuo metu ir gavo Arabijos Lorenso pravardę, tačiau nėra sutariama, kieno interesų jis siekė iš tikrųjų – britų, arabų ar savo.
Savo karo žygius per Pirmąjį pasaulinį karą T. E. Lawrence‘as aprašė knygoje „Septyni išminties stulpai“ (Seven Pillars of Wisdom, 1926), kuri vėliau tapo partizaninio karo vadovu.
Nelaimės filmavimo aikštelėje
„Iš pradžių mums buvo pranešta, kad filmavimo darbai dykumoje užtrūks penkis, tačiau galiausiai praleidome ten ištisus devynis mėnesius. Visi gyvenome palapinėse, bet buvome entuziastingai nusiteikę. Jautėme, kad filmuojame kažką neįprasto“, – savo įspūdžius apibūdiną Lorensą įkūnijęs Peteris O'Toole‘as. Aktorius filmavimo metu pasitempė kojų raiščius, susilaužė kelį ir rankos nykštį, išsinarino kaklą bei patyrė du smegenų sukrėtimus.
Mėnulio slėnis ir „Vartai į dykumą“
Viena gražiausių „Arabijos Lorenso“ lokacijų – Vadi Rumas. Tai akmenuota dykuma Jordanijoje, nusagstyta kylančiomis uolų formacijomis, arkomis, tarpekliais. Uolos, kalnai ir smėlis keičia spalvą iš baltos į geltoną, juodą, neįtikėtino spindesio raudoną, kuri vienaip atrodo saulei šviečiant zenite ir visai kitaip auštant ir artėjant saulėlydžiui. Ne veltui šią chameleoną primenančią dykumą, kuri taip pat yra vadinama Mėnulio slėniu, „Marsiečio“ (2015) filmavimui pasirinko ir R. Scottas.
Tafo žudynių scenos buvo nufilmuotos Uarzazato mieste, kuris dar yra vadinamas Maroko „Vartais į dykumą“. Tai į jokį kitą Maroko miestą nepanaši vieta, kurią puošia Atlaso kalnų peizažas. Miestas sparčiai plečią turizmo infrastruktūrą ir yra ganėtinai populiarus tarp kino kūrėjų. Uarzazato apylinkėse taip pat buvo filmuotas M. Scorsese biografinis filmas apie Dalai Lamą „Kundunas“ (1999), R. Scotto „Gladiatorius“ (2000) ir „Dangaus karalystė“ (2005), žiūrovams puikiai pažįstama „Mumija“ (1999) bei daugelis kitų.
Režisūrinė filmo versija ir restauravimo darbai
Praėjus mėnesiui po 1962 m. gruodį įvykusios filmo premjeros, buvo nuspręsta jį sutrumpinti 20 minučių. Dar 15 minučių netrukus buvo iškirpta ruošiantis televizinei premjerai „ABC“ kanale. Taigi juosta iš viso sutrumpėjo daugiau negu pusvalandžiui. Tuo metu niekas nesitikėjo, kad „Arabijos Lorensas“ pelnys net septynis „Oskarus“ bei visiems laikams liks kino istorijoje. Šių metų pradžioje Amerikos kino operatorių draugija sudarė šimto XX a. filmų su geriausiu operatoriaus darbu sąrašą, kuriuo viršūnėje atsidūrė „Arabijos Lorensą“ filmavęs Freddie Youngas.
Galimybę pamatyti režisūrinę filmo versiją, į kurią buvo sugrąžintos anksčiau išimtos scenos žiūrovams atsirado tik 1989 metais. Iniciatyvos ėmėsi su filmu restauravimo dirbančios įmonės „Film Preserve“ prezidentas Robertas Harrisas netyčia radęs šimtus konteineriu su filmo juostomis. Garsas didžiojoje dalyje aptiktos medžiagos buvo visiškai prarastas, todėl Harrisui teko praleisti daug laiko tam, kad iš naujo galėtų surinkti visus aktorius, įskaitant Peterį O'Toole‘ą, Anthony Quinną ir Alexą Guinnessą. Prarasti dialogai buvo įrašyti iš naujo. Režisūrinės versijos restauravimo darbai iš viso užtrūko 26 mėnesius – net 10 mėnesių daugiau negu pats filmo kūrimas.
Tuo tarpu specialiai 50 metų filmo jubiliejui kino studija „Sony Pictures“ nusprendė pristatyti atnaujintą 4K raiškos filmo versiją. Juostos atkūrimui buvo naudojamas specialus „Imagica EX“ įrenginys, galintis nuskaityti negatyvo kadrus, kartu sukurdamas jų skaitmenines kopijas. Ypatingai didelės raiškos kopijos leido perteikti net mažiausias detales, parodant visą spalvų spektrą ir šviesos diapazoną nuo šviesiausio iki tamsiausio taško kadre. Vien negatyvų analizė užtruko vienerius metus, o galutinė 4K raiškos versija pirmą kartą buvo parodyta 2012 metais Tarptautiniame Kanų kino festivalyje.
Išskirtiniai režisūrinės Davido Leano filmo „Arabijos Lorensas“ 4K raiškos versijos seansai įvyks balandžio 24 d. „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, didžiausioje salėje, ir Kaune.