Senovės pėdsakais: žmogaus rankomis sukurti architektūros šedevrai

Mahabodhi šventykla Indijoje / Fotolia nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2013-05-11 17:00
Pasaulyje yra daugybė senovinių įstabių, paslapties ir šventumo šydu apgaubtų architektūros perlų. Jie savo grožiu ir didybe nustelbia net prabangiausius mūsų laikotarpio statinius. Pakeliaukime po keleto iš jų istoriją...

► Mahabodhi šventykla

Bodhgajoje (Indija) esanti Mahabodhi šventykla yra labiausiai budistų garbinama vieta. Ypač aikštelė šalia jos aplink figmedžio (išvertus – „bodhi“) atžalą. Ji, nudžiūvus senajam, buvo atsodinta toje vietoje, kurioje prieš du su puse tūkstančio metų Budą aplankė nušvitimas.

Raudonojo smiltainio akmuo, vadinamas „deimantų sostu“, žymi tikslią vietą, kur prisėdo princas Sidharta Gautama. Atsisakęs sotaus ir prabangaus gyvenimo rūmuose, princas pasirinko asketišką gyvenimą, kurį paskyrė ieškoti atsakymams į amžinus būties klausimus. Po ilgų dvasinių ieškojimų įvyko nušvitimas ir Sidharta pavirto Buda, t. y. „nubudusiuoju“. Jo skelbiamos tiesos greitai rado sekėjų. Taip paplito budizmas, skelbiantis, jog norint išsivaduoti iš kančios, kuri yra gyvenimas, reikia neprisirišti prie laikinų, nepastovių dalykų, tokie kaip žemiški turtai ir pan. O tai pasiekti padeda gyvenimas laikantis doros, susitelkimo ir išminties.

Legendinė Mahabodhi šventykla – didžiulis įspūdingas statinys su piramidės formos bokštu, kuris, rodos, sminga į dangų. Pirmoji šventykla buvo pastatyta III a. pr. Kr. imperatorius Asokos paliepimu. Dabartinė šventykla atstatyta ant pirmosios per du šimtus mūsų eros amžius (VII–VIII). Tai – išties įspūdingas meno šedevras, kurį verta aplankyti keliaujant po Indiją.

 

► Potala

Iki 1904 metų į uždraustąjį Lhasos miestą įžengusiam svetimšaliui grėsė mirties bausmė. Kai kelių tūkstantmečių senumo istoriją turintis Tibetas tapo atviras vakariečiams, į jį ėmė plūsti turistai iš viso pasaulio.

Tibetas yra Himalajuose į šiaurę nuo Nepalo, ribojasi su Indija. Šiandien jis priklauso Kinijai (yra autonominis rajonas), o kadaise buvo nepriklausoma valstybė, turėjo stiprią religinę valdžią. Dalai Lamos Tibetą valdė iki keturioliktos reinkarnacijos. Kai šalį okupavo kinai, dabartiniam Dalai Lamai buvo šešiolika metų.

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Labiausiai keliautojus masina Tibeto sostinė Lhasa („šventasis miestas“), esanti aukštai kalnuose. Viena lankomiausių – Dalai Lamos rezidencija – įspūdingi Potalos rūmai. Jie stūkso ant Raudonosios uolos nuo VII a. Baltieji rūmai, kuriuose yra jaunųjų vienuolių seminarija, buvo pastatyti Dalai Lamos V paliepimu 1645–1682 metais, o Raudonieji – 1682–1693 m.  Čerpių stogas dengtas variu. Trylikos aukštų Potalos rūmuose yra apie tūkstantis kambarių. Į kai kurias patalpas įleidžiami ir turistai – juose įrengtas muziejus. Čia gausu milžiniškų auksinių ir brangakmeniais puoštų budų, visokių dievybių ir dalailamų skulptūrų, stupų su lamų palaikais ir šventaisiais raštais, aštuonių dalailamų kapai.

Potalos rūmai ir Džokhango šventykla, kuri išvertus reiškia „šventos paslapties namai“, tibetiečiams yra šventi budizmo simboliai.

 

► Čin Ši Huangdi mauzoliejus

Jei tektų lankytis Kinijoje, nepraleiskite progos pamatyti Čin Ši Huangdi kapo-mauzoliejaus Siano slėnyje. Aplankę Šansi provincijos sostinę Sianą, sužinosite, kaip gyveno kinų protėviai. Daugiau nei tūkstantį metų Sianas buvo Kinijos sostinė, kuri iki šiol žavi nuostabia architektūra.

Didžiausią įspūdį daro I a. pr. Kr. čia įrengta pirmojo Kinijos imperatoriaus Čin Ši Huangdi kapavietė, puošta dešimčia tūkstančių natūralaus žmogaus dydžio karių, penkiais šimtais žirgų statulų su raiteliais ir šimtu trisdešimčia vežimų kinkinių. Jie buvo atkasti 1,5 kilometrų į rytus nuo imperatoriaus kapo 1974 metais. Spėjama, jog atrasta dar ne visa imperatoriaus palaikus saugojanti keraminė kariauna.

Tokio reginio neišvysite nė vienoje pasaulio šalyje. Legendinis mauzoliejus, prilyginamas pasaulio stebuklui, plyti Siano slėnyje po daugiau kaip šešiasdešimties metrų aukščio piramidės formos kalnu.

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Imperatorius šį milžinišką laidojimo kompleksą nutarė pastatyti, kad užsitikrintų amžinąjį gyvenimą ir po mirties neišblėstų jo didybė. Ir jam pavyko, nes jo kapas yra vienas lankomiausių turistų.

Imperatorius tikėjo, kad po mirties prisikels, todėl kapas yra tiksli jo rūmų kopija, o kareivių armija neva turėjo saugoti jį nuo priešų. Anot rašytinių šaltinių, pirmasis Činų imperatorius mirė apie 230 m. pr. Kr. kelionėje po Rytų Kiniją, taip ir neradęs ilgai ieškoto nemirtingumo šaltinio.

Teigiama, kad kapą statė septyni šimtai tūkstančių darbininkų, jie plušėjo daugiau kaip trisdešimt metų. Nuo pašalinių akių ir vagių kapą saugojo 45 metrų aukščio pilkapis ir dvigubos sienos. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad žemė buvo iškasta iki vandens, paskui pripilta bronzos ir nuleistas sarkofagas, suvežtos brangenybės, gražiausi imperatoriui priklausę buities apyvokos daiktai. Imperatoriaus įsakymu šalia gyvi buvo palaidoti amatininkai, darbininkai ir kiti žmonės, žinoję, kaip patekti į kapą. Dėl viso pikto, kad niekas nerastų valdovo amžinojo poilsio vietos, specialiai įtaisyti arbaletai su įtemptomis strėlėmis, kurios automatiškai iššaudavo panorus kam nors sutrikdyti imperatoriaus ramybę ar pasisavinti jam priklausančias brangenybes.

 

► Konijos mauzoliejus

Jei tektų ilsėtis Alanijos kurorte, nepatingėkite aplankyti Konijos – vienos iš mistiškiausių Turkijos vietų. 

Besisukančių dervišų brolija garsėjanti Konija, esanti Turkijos šiaurės rytuose, – piligrimų traukos centras. Anot musulmonų, jei negali nuvykti į Meką (tai – kiekvieno islamą išpažįstančiojo šventa pareiga), reikia bent dešimt sykių apsilankyti Konijoje.

Ne tik piligrimus, bet ir turistus čia vilioja esanti Džalaludino Rumi (1207–1273 m.) šventykla-mauzoliejus. Iš tolo šviečiantis žalias kupolas, bokštai ir bokšteliai moderniame didmiestyje atrodo it užburiantis miražas, menantis XIII a. klestėjusios Konijos didybę.

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Džalaludinas Rumi – poetas ir mistikas, iki šiol laikomas sufizmo šventuoju. Sufizmas – slaptoji mistinė doktrina, kurioje, anot jo išpažinėjų, slypi islamo esmė. Pasak sufizmo mokymo, per mistinę ekstazę galima pažinti Alachą. Rumi savo mokymą išdėstė keliais tūkstančiais eilių. Žaliojo mauzoliejaus vestibiulyje kiekvienas gali perskaityti vieną garsiausių Dž. Rumi ketureilių, kuris nusako sufizmo esmę. Anot jo, kiekvienas vyras ar moteris, nepaisant trūkumų ar ydų, gali žengti meilės ir dvasinio tobulėjimo keliu.

Dž. Rumi savo gyvenimą praleido paniręs į mistinę ekstazę. Jis įkūrė besisukančių dervišų vienuolyną, kuris vadinamas Mevlanos ordinu (išvertus reiškia „Mano vadovas“). 1925 m. dervišų veikla buvo uždrausta, o šventykloje įkurtas muziejus. Ir tik 1953 m. dervišams leista atnaujinti veiklą kaip kultūrinį paveldą.  

Verta nors kartą gyvenime išvysti meditacinį dervišų šokį sukutį. Dervišai šoka sukdamiesi ant vienos kojos prieš laikrodžio rodyklę, kairės rankos delnas atsuktas į viršų. Taip dervišai pasisemia dieviškosios energijos, kurią su dešiniu apverstu žemyn delnu siunčia į žemę viskam, kas gyva. Teigiama, jog šis šokis skatina dvasinį tobulėjimą, nes šokdami dervišai susilieja su dieviškuoju pradu. Skambant muzikai, ore plevenant smilkalų aromatui, šis šokis ekstazę sukelia ne tik šokėjui, bet ir žiūrovams.   

 

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

► Kadžurahas

Kitaip dar vadinami Tantros rūmai su erotinėmis meilės dievų ir deivių skulptūromis masina ne tik turistus, bet ir pačius Indijos gyventojus, kurie čia atvyksta su šeimomis.  

Iki šiol mokslininkai spėlioja, kas Kadžuraho gyventojus kadaise paskatino tokioje atokioje Indijos vietovėje pastatyti aštuoniasdešimt penkias prabangias šventyklas. Tiesa, iki šių dienų yra išlikusios tik dvidešimt dvi, kurios žadina kiekvieno čia apsilankiusiojo erotines fantazijas.

Šios šventyklos buvo pastatytos valdant Čandelų dinastijai, kuri gyvavo penkis amžius iki mongolų įsiveržimo. Spėjama, jog skulptūros, puošiančios šventyklas, buvo iškaltos 950–1050 mūsų eros metais.

Viena gražiausių – didžioji Lakšamanos šventykla, skirta Dievui Višnai. Tai – vienas seniausių ir geriausiai išsilaikiusių pasaulio statinių. Šalia stūkso ne mažiau įspūdinga Kandarijos šventykla, kurioje yra trisdešimt vieno metro aukščio obeliskas, o aptvertoje teritorijoje – beveik devyni šimtai skulptūrų, vaizduojančių deives erotinėmis pozomis.

Daugiausia turistų čia suplūsta kovo mėnesį, kai prasideda didysis festivalis. Tuo metu vyksta žymiausių šokėjų pasirodymai, inscenizuoti vaidinimai ir kt.

Naujausi straipsniai