Kino teatruose šį penktadienį pradėtas rodyti režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas „Senekos diena“. Po raudonojo kilimo premjeros daugelis žiūrovų sakė, kad šis filmas tarsi laiko mašina nukėlė juos į gražiausias jaunystės dienas. Tačiau „Senekos diena“, kurioje susipina praeities ir dabarties įvykiai, yra ne vien nostalgiškas filmas Nepriklausomybės laiko kartai. Jaunieji žiūrovai jame irgi randa dalį savęs.
„1989-ieji nėra labai tolima praeitis, tai ne XIX amžius, vis dar galima rasti žmonių, kurie šį laiką gerai prisimena, – sakė pagrindinio vaidmens atlikėjas, aktorius Marijus Mažūnas. – Filmuojantis buvo įdomu pagyventi praeityje, suvokti, kiek daug jauniems žmonėms anuomet reiškė muzika“.
„Neįtikėtinas dalykas, kad galėjome pagroti instrumentais, kokiais jaunimas grojo anuomet, kokiais Kristijonas grojo su savo „Šiaurės Kryptimi“, – prisiminimais iš filmavimo dalijosi ir pagrindinio herojaus Simono bičiulį filme suvadinęs būsimasis garso režisierius Pranciškus Brazdžiūnas. Tą patį kalbėjo ir jų draugas, būsimasis skulptorius Augustinas Pietaris.
Kinu besidomintis Marijus Gradauskas „Senekos dieną“ labiausiai norėtų parodyti savo vaikams. Jis neabejoja, kad šiems būtų įdomu pažiūrėti, kaip žmonės muzikavo, kaip gyveno jo jaunystės laikais.
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sakė dar šiek tiek palauksiąs, bet filmą savo vaikams būtinai parodysiantis. „Pažiūrėję filmą, jie tikrai geriau supras mane“, – sako Lietuvos televizijos ir radijo vadovas.
„Man gražu, kad prisimename savo šaliai svarbius įvykius, kad nepamirštame istorijos, – po filmo premjeros sakė dainininkė Dovilė Filmanavičiūtė. – Kristijonas visa tai primena stilingai, skoningai ir įsimintinai. Rekomenduoju šį filmą ne tik mamai ir tėčiui, kurie prisimins gražų savo laiką, bet ir mūsų bėgančiai kartai ir dar jaunesniems žmonėms.“
Filmo „Senekos diena“ veiksmas rutuliojasi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse ir mūsų dienomis. Keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių šūkis – „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė“.
Po dvidešimt penkerių metų filmo herojus Simonas, sėkmingas žmogus, vis dažniau prisimena save, kažkada jaunystėje atsisakiusį gilių jausmų. Nusivylimo savimi kartėlis pastūmėja herojų prisiminti gyvenimo akimirkas, kurios grąžina savigarbos jausmą, sutaiko su realybe.
Filme vaidina aktoriai Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė, Marijus Mažūnas, Vesta Grabštaitė, Arūnas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas, Ina Marija Bartaitė, Emilija Latėnaitė, Ričardas Vitkaitis, Daiva Rudokaitė ir kiti.
„Senekos dienos“ gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, nacionalinio kino centrai Latvijoje ir Estijoje, Europos Sąjungos programa „Media”, Europos Tarybos fondas „Eurimage“.
Filmo premjera Lietuvoje rugsėjo 30 dieną.
