Šiandien operos pasaulyje nėra įtakingesnės figūros už dainininką ir dirigentą Plácido Domingo (78). Bet dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu kilęs skandalas sukrėtė ne tik teatro žmones.
Kai pasirodė milžiniškas naujienų agentūros „The Associated Press“ žurnalistų tyrimas, Domingo vardą linksniavo net tie, kam klasikinės muzikos pasaulis gana tolimas. Juk maestro – dar ir filantropas, jaunųjų talentų globėjas, kuriam rankas spaudžia valstybių vadovai, karaliai ir Bažnyčios hierarchai, o ir šiaip seniai ir laimingai vedęs žmogus. Žmonai Martai Domingo – teatro režisierei, dailininkei, nemažai prisidėjusiai prie vyro karjeros, – aštuoniasdešimt ketveri, jie kartu beveik šešiasdešimt metų.
Atsakas buvo žaibiškas ir neblogai atspindintis skirtingą Amerikos ir Europos požiūrį į tokius reikalus. San Fransisko opera atšaukė šiomis dienomis turėjusį vykti Domingo koncertą, taip pat pasielgė ir Filadelfijos orkestras. O Zalcburgo festivalio prezidentė ir politikė Helga Rabl-Stadler pareiškė pažįstanti maestro daugiau kaip 25 metus, priminė, koks jis nuostabus žmogus, ir pridūrė, kad jos festivalyje niekada neskambėjo tokie kaltinimai. Trumpai tariant, rugpjūčio 31 dieną Zalcburge Domingo dainuos „Luisą Miler“.
Bent kol kas neatšaukti ir kiti koncertai Europoje: Vengrijoje, Šveicarijoje, Vienos operoje Austrijoje, Vokietijoje, Domingo gimtinėje Ispanijoje, Milane Italijoje. Kaip ir visų garsių dainininkų, maestro tvarkaraštis suplanuotas iki kitų metų galo. Los Andželo opera, kuriai Domingo vadovauja nuo 2003 metų ir kurią, galima sakyti, prikėlė iš pelenų, dėl išsakytų kaltinimų pradėjo tyrimą. Jo rezultatų laukia ir garsioji Niujorko „Metropolitan Opera“, tik neseniai įveikusi panašaus pobūdžio skandalą su legendiniu dirigentu Jamesu Levine’u, kurį keturi vyrai apkaltino tvirkinus juos dar paauglius. Būgštaujama, kad dar viena negraži istorija gerokai pakenks teatro reputacijai rėmėjų ir publikos akyse.
Domingo, kaip ir Levine’ą, pasivijo senos nuodėmės – aštuonios dainininkės ir balerina papasakojo žurnalistams, kaip devintajame dešimtmetyje Domingo jas tiesiog persekiojo: kišo rankas po sijonu, mėgino pabučiuoti anaiptol ne draugiškai, mainais už intymias paslaugas siūlė vaidmenis. Su žurnalistais kalbėjosi ir kitos moterys – prisiminė, kad visas Domingo elgesys vertė jaustis nepatogiai. Beveik visos pašnekovės sakė, kad negavęs trokštamo įtakingasis dainininkas kliudė karjerai, net išėjusios dirbti į kitus teatrus jos juto pasekmes.
Aštuonios iš pagrindinių kaltintojų panoro likti anonimės, nes vis dar priklauso operos pasauliui ir bijo persekiojimo arba viešo pažeminimo. Tik karjerą baigęs sopranas Patricia Wulf (61), dirbusi Vašingtono operoje, kuriai tada vadovavo Domingo, ir ne kartą dainavusi su juo scenoje, neslėpė savo vardo. Ji ir papasakojo žurnalistams, kaip slapstėsi nuo dainininko drabužinėje ir vengė jį sutikti užkulisiuose.
Pora damų prisipažino atsiliepusios į žvaigždės dėmesį ir susitikusios su juo viešbučiuose. Vienai iš jų atsisveikindamas dainininkas paliko ant spintelės dešimt dolerių: pasakė nenorįs, kad ji jaustųsi kaip prostitutė, bet rūpinasi, kad turėtų kuo sumokėti už automobilio stovėjimą. Visos jos tuomet buvo jaunos ir pradedančios, o Domingo balsas industrijoje buvo lemiamas.
Norėdamos išvengti bėdos dainininkės vengdavo likti akis į akį su Domingo net lifte (tokios saugos instrukcijos būdavo perduodamos iš lūpų į lūpas). Pietaudamos (vakarieniauti – tabu) neprisiliesdavo prie alkoholio ir susitikdavo tik viešose vietose arba prašydavo kolegų vyrų palaikyti draugiją. Sakoma, kad dainininkas turįs prietarą – prieš spektaklį pabūti su moterimi: tai nuramina nervus ir leidžia gerai jaustis scenoje... O amerikiečių teatro šaltiniai pasakoja, kaip jau #metoo laikais administracijos darbuotojai iš užkulisių stebėdavo, kad maestro neleistų sau per daug.
Paties Domingo pareiškime rašoma, kad anoniminių pareiškėjų kaltinimai dėl trisdešimties metų senumo įvykių nemalonūs ir išdėstyti netiksliai. Vis dėlto jam skaudu girdėti, kad galėjęs ką nors įskaudinti ar priversti jaustis nepatogiai, nors ir kaip seniai tai būtų buvę. „Buvau tikras, kad visi santykiai ir ryšiai buvo pageidaujami ir vyko tarpusavio susitarimu. Su manimi dirbę ir mane pažįstantys žmonės žino, kad niekam sąmoningai nekenkiu, nieko neskaudinu ir netrikdau. Bet pripažįstu, kad taisyklės ir normos, kuriomis vadovaujamės šiandien, labai skiriasi nuo priimtų praeityje“, – teigiama tekste.