Fantazijos ir svajonės – taip romantiška, ar ne? Bet kartais geriau mylimasis nežinotų, kas gimsta mūsų galvose mylintis... Kodėl taip atsitinka ir ar verta jaustis kaltai?
Sunku įsivaizduoti intymų gyvenimą be fantazijų: kartais mes nesąmoningai priskiriame kitam žmogui savybes, kurios mus jaudina. Ir, atrodo, kas čia tokio? Žurnalo „Sex Research“ duomenimis, 98 procentai vyrų ir 80 procentų moterų retkarčiais užsisvajoja apie kitą seksualinį partnerį.
Tačiau tikriausiai visai nenorėtume sužinoti, kad mylimas vyras, apkabinęs jus, fantazuoja apie seksą su didžiakrūte kolege iš gretimo skyriaus? Geriau jau kokia nors tolima Holivudo aktorė... Pagalvokite, kuo galėtų virsti toks „atviras pokalbis“, jei jis naiviai prisipažintų apie savo fantazijas? Kaltinimais neištikimybe. Tačiau ar tikrai verta sulyginti tikrą neištikimybę su fantazuojama?
Kam mums reikia tokių fantazijų?
Todėl, kad negalime vienas kitam atstoti viso pasaulio. „Konsultacijų metu dažnai stebiu poras, kurių santykius nuodija pavydas. Kiekvienam jų atskirai aiškinu, kad nė vienas žmogus negali patenkinti VISŲ mūsų poreikių – bet kokioje srityje, sekso irgi. Rekomenduoju poroms mokytis priimti kitą žmogų su visomis jo savybėmis ir keistenybėmis – kaip atskirą asmenybę, o tai reiškia – priimti ir visas jo fantazijas apie kitus“, – teigia Sethas Meyersas, psichoterapeutas ir šeimos santykių specialistas.
Kuriame įvairius scenarijus
Žmonės mūsų scenarijuose – marionetės, su jais nebūna nejauku ir neapima gėdos jausmas.
Kartais sunku suprasti, ko iš tikrųjų norime, nes auklėjimas šeimoje, įvairios mus supančios nuomonės apie seksą, mūsų pačių kompleksai, kuriuos įgyjame dėl nesėkmingos patirties, – visa tai mums neleidžia paprastai ir atvirai pasikalbėti su partneriu.
O savo fantazijose mes esame laisvi ir, tuo pačiu, saugūs. Tada įmanomi patys beprotiškiausi scenarijai, kuriuos „režisuojame“ savo galvoje, nes patys sau esame režisieriai. Kiti „aktoriai“ mūsų scenarijuose leidžia mums šiek tiek atsiriboti nuo esamų realių santykių. Mat žmonės mūsų scenarijuose – marionetės, su jais nebūna nejauku ir neapima gėdos jausmas.
Bandome išvengti absoliutaus artumo
Mes fantazuojame ne todėl, kad nemylime savo partnerio, o todėl, kad mūsų gyvenimas taip persipynęs su juo, kad kartais norisi tam tikros laisvės, erdvės sau. „Mes galvojame apie kitus partnerius ne todėl ar nebūtinai todėl, kad su savaisiais nejaučiame artumo. Galbūt – priešingai, esame pernelyg artimi, – aiškina psichoterapeutė Susana Whitbourne. – O geras seksas reikalauja šiokios tokios distancijos. Ją gali suteikti mūsų fantazijos.“
Savo vidaus erdvę mes užpildome lygiai taip pat, kaip apstatome būstą, o fantazijos gali tapti būdu „pravėdinti“ tuos vidinius savo kambarius, įleisti į juos šviežio oro gūsį, o gal jos – mūsų slapto namų kampelio dalis, į kurią neįleidžiame pašalinių. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių turėtume gerbti ir partnerio fantazijas – paslapties elementas visada jaudina, santykiams – tai tik į naudą.
Kada verta sunerimti?
„Kai partneriai kartu jau daug metų, kiekvienam natūralu fantazuoti apie seksą su kitais, – aiškina Sethas Meyersas. – Tačiau jei tos mintys įkyriai nepaleidžia kiekvieno suartėjimo metu, tai blogas ženklas: galbūt jūsų santykiuose ne viskas puiku.“
Jeigu nuolat fantazuojate apie kažką kitą, gali būti, kad norite pasislėpti nuo nepageidautinų jausmų, kurie tvyro jūsų realiuose santykiuose. Jums gali būti nuobodu, galite pykti ant partnerio, o tada vaizduotė jus tarsi apsaugo nuo nemalonaus intymumo.
Fantazijos dažniausiai ir lieka fantazijomis – todėl jos ir egzistuoja. „Irracionalioji mūsų proto pusė baiminasi, kad jūs atversite geismų šliuzus ir nebesugebėsite jų kontroliuoti, – sako Susana Whitbourne. – Įsivaizduoti seksą su kuo nors kitu saugu todėl, kad žinote – tai niekada nenutiks realybėje.“