Pakeliui į darbą nusipirkta bandelė, dienos pietūs kavinėje, kava, saldus užkandis popietiniam snauduliui prablaškyti – taip ir nepajuntame, kaip didelė dalis mūsų pajamų iškeliauja maistui. Pažadėję sau nuo kito mėnesio taupyti, parduotuvėje dairomės pigesnių alternatyvų ar akcijos pasiūlymų, tačiau ar tai tikrai geriausias būdas taupyti?
2014 metų „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 86 procentai Europos gyventojų išmeta beveik septintadalį nuperkamo maisto. Vadinasi, iš visai savaitei nupirktų maisto produktų vienos dienos maistas atsiduria ne skrandyje, o šiukšlių dėžėje.
Devyni iš dešimties lietuvių iki septintadalio nuperkamų maisto produktų išmeta į šiukšlių dėžę.
Remiantis šiais duomenimis, Lietuvoje vienas iš dvylikos gyventojų (8 proc.) išmeta iki trečdalio nuperkamo maisto – tai daugiau nei Europos šalių vidurkis, kuris siekia 6 procentus. Devyni iš dešimties lietuvių iki septintadalio nuperkamų maisto produktų išmeta į šiukšlių dėžę.
Vadinasi, viena iš priežasčių, kodėl maisto krepšelis gerokai ištuština mūsų kišenę, – maisto produktų švaistymas. Taigi atidesnis žvilgsnis į savo maisto racioną ir apsipirkimo planavimas – svarbus žingsnis norintiems sutaupyti. Pateikiame jums keletą patarimų, kaip galima maitintis sveikai ir mažiau maisto išmetant, sumažinti išlaidas maistui.
1. Gaminkite namuose. Pasak sveikos mitybos specialistės, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovės Vaidos Kurpienės, gaminimas namuose turi keleriopą naudą. Mažiau valgydami kavinėse, restoranuose, galime ne tik apkarpyti savo biudžeto eilutę maistui, bet ir maitintis sveikiau. Be to, gaminimas namuose nebūtinai reiškia prie viryklės praleistus pusdienius visai šeimai ruošiant pietus.
Sveikas maistas paruošiamas taip pat greitai ar net greičiau nei ne tokios sveikos alternatyvos.
„Sveikas maistas paruošiamas taip pat greitai ar net greičiau nei ne tokios sveikos alternatyvos. Pavyzdžiui, paskaičiuokite, kiek laiko jums užtruks pagaminti žemaičių blynus, o kiek – išvirti pilno grūdo makaronus, paskaninant juos tofu ir šviežiais pomidorais“, – sako V.Kurpienė.
2. Planuokite. Pasak sveikos mitybos specialistės, reguliariai gaminant namuose, paprasčiau stebėti, kokių maisto produktų jau turite, ir suplanuoti, kaip juos galite panaudoti. „Aišku, gali būti sunku susidaryti maisto planą savaitei, tačiau suplanuoti, ką valgysime per 3–4 dienas, tikrai galime. Taip kaskart matysite, ką jau turite, neprisipirksite nereikalingų produktų, kurie tik suges ir bus išmesti į šiukšlių dėžę“, – sako V.Kurpienė. Į šeimos valgiaraščio planavimą ji siūlo įtraukti ir vaikus – taip juos galėsite lengviau pripratinti prie sveikos mitybos.
3. Rinkitės natūralius, neapdorotus produktus. Pasak V.Kurpienės, sveika mityba susijusi ir su finansais, ir su aplinkosauga. „Neapdoroti maisto produktai suteikia daugiau sotumo jausmo. Taigi juos vartojantys žmonės rečiau užkandžiauja, perka mažesnius kiekius maisto ir taip sutaupo.
Be to, renkantis daržoves, namie prikaupiama mažiau pakuočių ir kitų nesuyrančių atliekų, taigi elgiamasi draugiškiau gamtos atžvilgiu“, – sako sveikos mitybos ekspertė.
Ji pataria perkant maisto produktus visados ieškoti natūralių alternatyvų, pavyzdžiui, vietoj marinuotos paprikos rinktis žalią, vietoj žuvies konservų – šviežią žuvį, vietoj dešrelių – natūralią, neapdorotą mėsą.
4. Atiduokite tarą. Nepamirškite, kad nuo vasario 1 d., pirkdami gėrimus metalinėse, stiklinėse ir plastikinėse pakuotėse, pažymėtose užstato ženklu, parduotuvėje paliksite 10 centų užstatą. Suvartoję gėrimus, grąžinkite pakuotes parduotuvėse ir taip atgausite sumokėtą užstatą. Be to, šitaip padės sumažinti ir aplinkos taršą.