Nors Donato Ulvydo režisuoto vaidybinio filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ premjera dar tik po pusmečio, jau dabar pradeda kilti intriga ir kalbos apie šią juostą. Tad kol įtampa auga, pakalbinome kūrėją ne apie filmą, o apie įkvepiančius jo paties atradimus.
Knyga: David‘as Lynch‘as „Pagauti didžiąją žuvį“
„Jau daugiau kaip metai ant mano darbo stalo pagarbiai guli atversta (ir dažnai vartoma) David‘o Lynch‘o „Pagauti didžiąją žuvį“. Labai rekomenduoju ją perskaityti tiems, kam reikia ne valandas suryjančio, įtraukiančio romano, o knygos, kurios vienas skyrius gali suteikti sparnus visai dienai. Pats esu nupirkęs daugiau nei dvidešimt egzempliorių. Kad surinkčiau tokį kiekį turėjau pravažiuoti kokias penkias pardavimo vietas ir jas tiesiog „nušluoti“.
Ši knyga padeda kitaip pažvelgti į kasdienybę, atrasti kūrybišką požiūrį sprendžiant problemas ir svarbiausia – harmoniją su savimi.
Pirkau, nes tai pirmoji knyga mano gyvenime, kurią norėjosi įteikti visiems pažįstamiems ir brangiems žmonėms. Dovanojau ją ne tik sinefilams – visiems. Nes šio genialaus, didžiulę patirtį kine turinčio žmogaus mintis galima pritaikyti ir versle, ir paprastame gyvenime. Jo knyga padeda kitaip pažvelgti į kasdienybę, atrasti kūrybišką požiūrį sprendžiant problemas ir svarbiausia – harmoniją su savimi. Manau, tai svarbu visiems, kurie nenori atsikėlę kiekvieną rytą jaustis tik sraigteliais sudėtingoje gyvenimo mašinerijoje.“
Filmas: Florian‘as Henckel‘is von Donnersmarck‘as „Kitų gyvenimai“ („The Lives of Others“)
„Jei būsiu nuoširdus ir pasakysiu, kad labiausiai laukiama ir visus mano gyvybinius syvus eikvojanti premjera yra filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, galiu būti apkaltintas reklama... Bet pasidairęs po kino teatrų repertuarą turiu pripažinti, kad vasara nėra geriausių kino premjerų metas. Visgi jeigu lietingais vasaros vakarais kiltų noras pasinerti į kino magijos pasaulį ir pasistengtumėte nevogti parsisiųsdami filmą (asmeniškai priimtu tokį veiksmą kaip vagystę iš autorių), rekomenduočiau kaip nors rasti legalią kopiją ir nebrangiai sumokėjus pažiūrėti „Kitų gyvenimus“. Tai didžiausias mano atradimas per pastaruosius metus. Ir ne tik todėl, kad tema artima dabar mano kuriamam filmui.
Šiuolaikiniame pasaulyje būtent kūrybos žmonės per visus politinius kataklizmus būna vieni pirmųjų, kurie nelieka abejingi tam, kas vyksta politikos kuluaruose. Tai įkvepianti, užmigti neleidžianti ir, be viso to, jauki drama apie žmogaus apsisprendimą. Tai filmas, keliantis retorinį klausimą: „Kas svarbiau dėl kilnaus tikslo: numirti ar jam pašvęsti visą savo gyvenimą?“
Vieta: Valstybės pažinimo centras ( Totorių g. 28, Vilnius , II-V nuo 9 iki 16 val., VI-VII nuo 11 iki 18 val.)
„Jei jau prakalbome apie vasarą, gryną orą ir alternatyvas kino salėms, tai galiu pasakyti, jog esu sužavėtas ir nustebintas dar šiais metais atidarytu Valstybės pažinimo centru (Prezidentūros teritorija, įėjimas iš Krašto apsaugos ministerijos pusės). Neįtikėtina, kaip „skaniai“ jame pateikta kertinių valstybės sąvokų ir vertybių paletė. Kaip interaktyviai (ypač tinka ir vaikams) galima per keliolika minučių išmokti kelias politikos pamokas ir išeiti tapus tiesiog labiau išprususiu. Ir svarbiausia – tai vieta, kurioje be jokios didaktikos pradedi suvokti vieną svarbiausių visuomeninio gyvenimo dogmų: valstybė nėra JI, valstybė esu AŠ.“
