Filosofas ir eseistas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis vasarą leidžia gamtoje, Česlovo Milošo gimtinėje Šeteniuose, klausydamasis paukščių čiulbėjimo, bet nenutoldamas nuo darbo stalo ir kompiuterio. Iš ten atskrieja ir šios kultūros kritiko idėjos laisvalaikiui.
Knyga: Česlovas Milošas (Czesław Miłosz) „Abėcėlė“
„Nenusakomo grožio Česlovo Milošo knyga, kurią tikrai verta perskaityti – „Isos slėnis“. Kita, kurią irgi norėčiau rekomenduoti – „Abėcėlė“. Ji kiek kitokia, tai nėra memuarai tiesiogine prasme, bet labai įdomiai parašyta XX a. pasaulio istorija, atspindėta per pačiam Milošui artimus žmones ar įvykius. Žodis, idėja, vaizdas – visa tai rikiuojama abėcėlės tvarka ir iš to kuriama knyga“.
Filmas: Franco Zeffirelli „Romeo ir Džuljeta“ („Romeo and Juliet”)
„Šie metai yra Viljamo Šekspyro (William Shakespeare), tad būtų labai sveika pasižiūrėti vieną kitą jo kūrinių ekranizaciją. Siūlyčiau tris filmus, susijusius su Šekspyru.
Savo kartos žmonėms, dar suprantantiems rusų kalbą, rekomenduočiau Grigorijaus Kozincevo „Hamletą“ ir „Karalių Lyrą“. Abu šie filmai neatsiejami nuo Lietuvos ir Baltijos šalių, nes abi ekranizacijas nufilmavo genialusis Jonas Gricius. 1964 m. pastatytame „Hamlete“ vaidina Inokentijus Smoktunovskis, jo motiną Gertrūdą – latvių aktorė Elza Radzinia. 1970 m. „Karaliuje Lyre“ – visas Baltijos žvaigždynas: Lyrą vaidinęs estų aktorius Jüri Järvetas, mūsų Regimantas Adomaitis, Donatas Banionis. Filmai tikrai nuostabūs.
Trečias filmas – Franco Zeffirelli „Romeo ir Džuljeta“, statytas 1968 m. Tai buvo visiška sensacija, nes režisierius parodė, kaip galima modernia kino kalba pastatyti Šekspyrą taip, kad jį žiūrėtų visas pasaulis.“
Paroda: „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“ (liepos 17 – rugpjūčio 31 d. Tolerancijos centras Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, Vilnius)
„Kol kas šioje parodoje dar nebuvau, bet neabejoju, jog privalau nueiti. Žakas Lipšičas – pats garsiausias skulptorius, kokį yra pagimdžiusi Lietuva. Jis vienas garsiųjų litvakų, kurie Paryžiuje padarė labai įspūdingą karjerą. Ž. Lipšičas drauge su Rumunijos genijumi Konstantinu Brinkušiui (Constantin Brâncuşi) buvo tarp pačių garsiausių pasaulio skulptorių. Įdomu, kad du didžiausi Paryžiaus skulptoriai buvo du provincialai: vienas iš mažo Rumunijos, kitas – iš mažo Lietuvos miestelio, Druskininkų.“