Juvelyrė Jurga Lago džiaugiasi vasara gyvendama tarp Lietuvos ir Ispanijos, kurdama nuostabius papuošalus, rašydama vienus džiuginančius, kitus erzinančius „postus“ į feisbuką, rūpindamasi savo prekės ženklu „Yurga“, abiem sūnumis bei talentinguoju vyru Lino. Ir, be abejo, savimi.
Knyga: Ugnė Barauskaitė „Vieno žmogaus bohema“
„Naujas, jau trečiasis Ugnės romanas. Puikus ir kokybiškas. Nėra nė vieno nereikalingo puslapio ar frazės – skaičiau tiesiog taupydama knygą, kuri labai greitai baigėsi, o malonumą norėjosi tęsti. Knyga autobiografinė, apie meilę, keliones, apie gyvenimą, apie moterį. Nebanali. Autorė turi puikų, subtilų humoro jausmą. Retai paimu į rankas lietuvišką romaną (ne todėl, kad gerų nėra, o dėl mus visus apėmusio visuotino laiko trūkumo šiandienos gyvenime), bet „Vieno žmogaus bohemą“ visiems tikrai labai rekomenduoju.“
Filmas: Dagur Kari „Fusis“ („Virgin Mountain“)
„Neseniai matytas puikus islandų režisieriaus filmas, Lietuvoje pristatytas festivalyje „Scanorama“. Nuostabus siužetas, fotografija, režisūra, gera pagrindinio aktoriaus vaidyba. Minimalistinis, skandinaviškas filmas gerąja prasme. Apie buvimą savimi, apie kiekviename iš mūsų gyvenantį vaiką, apie nebijojimą ir drąsą keistis, sekti svajonę. Tiesiog filmas, kupinas gėrio.“
Renginys: Fantastikos festivalis „Lituanicon XXVII“ (rugsėjo 17 d. Vilniuje)
„Renginys, kuriame ruošiuosi dalyvauti – pakvietė pristatyti mano istorinės-fantastinės knygos „Lietaus žemė“. Kalbėsimės apie rašytojo duoną ir fantastinę literatūrą Lietuvoje. Iki šiol šis festivalis man buvo negirdėtas, žinau, kad jis vyksta ne pirmi metai ir trunka visą dieną nuo 10 iki pat 21 val. Šiemet bus įdomių svečių iš užsienio, skaitomi pranešimai, vyks diskusijos technologijų, kūrybos, literatūros temomis.
Kaip rašo organizatoriai, „gyvename fantastikos aukso amžiuje, tiesą sakant – gyvename pačioje fantastikoje. Vos prieš penkiolika metų elementarūs mūsų šiandienos gyvenimo rakandai buvo nebent fantastinių filmų siužetuose. Taip jau nutinka, kad gyvendamas tarp aukso imi jo nepastebėti, fantastika nublunka ir išskysta, įsilieja į kasdienybę. Bet nuo to jos reikšmė nė kiek nemažėja, priešingai – ji tampa vis svarbesnė, nes ji yra kurianti.“