Šeštadienį Vilniuje vykęs „Tilto namų festivalis“ nustebino net išrankiausius muzikos mėgėjus. Žalioje miesto erdvėje, „Downtown Forest“ hostelio teritorije įsikūręs renginys vyko jau trečius metus. Apie festivalio idėją kalbėjomės su trimis jo organizatoriais: Mantu Joneikiu – grupės „Garbanotas“ gitaristu, Giedre Nalivaikaite bei Gabrielė Tamutyte.
Papasakokite plačiau apie patį „Tilto namų“ festivalį. Kaip gimė jo idėja ir kiek laiko jis gyvuoja?
Mantas: Grojome patys, grojo draugai ir nusprendėme groti vieni kitiems arba groti kartu. Nuo mažų koncertų bute tai po truputį augo. Pirmieji du festivaliai vyko bute, be jokios reklamos, tik tiek, kiek per draugus pasklido mūsų idėja. Kai bute supratome, kad žmonės ir muzika ten nebetelpa, nusprendėme išsikelti laukan.
Giedre, kaip pati įsitraukėte į organizacinę festivalio veiklą?
Man visada rūpėjo kokybiška muzika ir jos ateitis. Kartu su tuometinėmis kolegėmis Simona ir Gabriele „Tilto namų“ agentūroje padėjom lietuviškoms alternatyvioms grupėms dirbti, kurti ir groti, užsiėmėm jų vadyba ir muzikos sklaida. Organizuoji vieną koncertą, dirbi prie jo daug dienų, o jis bac, ir praeina! O pirmasis festivalis truko net tris dienas – taip spėji pasidžiaugti, pailsėti, pavargti ir pamatyt, dėl ko visa tai buvo.
Kaip bėgant metams keitėsi festivalio konceptas/programa?
Giedrė: Iš trijų dienų susikoncentravo į vieną, bet pilną ir išbaigtą. Jau turėjom progų pastebėti, kas festivaliuose pasiteisino, patiko žmonėms labiau, kas – mažiau. Kartojam tik smagiausius atlikėjus ir įdomiausias pramogas.
Mantas: Konceptas lieka tas pats. Draugai pasidalina vienis su kitais ir klausytojais tuo, ką nuveikė per metus. Programa dėliojasi iš tų, kurie turi kuo pasidalinti.
Kuo šiemet buvo ypatingas šis festivalis?
Gabrielė: Šiemet į festivalio organizacinę komandą prisijungė nuostabių naujų žmonių kurti bendrą vasaros atidarymą, festivalis tapo aktualiu ne tik alternatyvios muzikos mylėtojų ratui, bet ir platesnei auditorijai, pačiam Vilniaus miestui, žinoma, kartu ir medijai. Tai skatina jau galvoti apie kitų metų festivalį.
Mantas: Jis ypatingas tiek pat kiek ypatingi šie metai. Vasaros pradžia muzikoje – nauji metai. Jei apie metus yra ką papasakoti, jie ypatingi. Jei kartais, atrodo, kad nėra ką papasakoti, galima paklausyti ką pasakoja kiti, prisiminti kuo gyvenau, ką veikiau, kur nukeliavau ir suprasti, kad visgi nėra neypatingų metų. Kiekvienais metais festivalis ypatingas tiek, kiek ypatingas kiekvieno žmogaus pasakojimas.
Kokiai auditorijai jis skirtas?
Giedrė: Čia galima atsivesti močiutę, tėtį, galima ateiti su kursiokais ar klasiokais, tai sakyčiau – labai universalu. O žmonės, įsijautę į pernelyg rimtą vaidmenį, turėtų žinoti, kad Tilto namų festivalyje jiems teks atsipalaiduoti ir juoktis, atsargiai!
Mantas: Manau jis nėra skirtas niekam konkrečiai. Skirtas tiems, kurie užsuks ir pasiliks. Tam, kad pasitikrint ar kažkas tau skirta, reikia pabandyti.
Kokią vietą jūsų gyvenime užima muzika?
Giedrė: Beveik viskas mano gyvenime yra muzika, o jei nėra, man tai nelabai rūpi.
Mantas: Ji neužima vietos, bet yra. Tuo ji man labiausiai ir patinka.
Gabrielė: Esu čia, nes mane atvedė muzika.
