Kai sušių galima užsisakyti dažnoje kavinėje ar pagriebti prekybos centre dėžutę jų išsinešti, kuo turi būti ypatinga nauja vieta, kad per socialinius tinklus nušniokštų tikra „skanių“ nuotraukų ir teigiamų įspūdžių banga? Pasirodo, nebūtinas nei japonas sušių meistras, nei agresyvi rinkodaros kampanija.
Kol beveik valandą kalbamės su naujo sušių restorano Vilniuje „Rise“ šeimininkais Egidijumi Lapinsku ir Arminu Darasevičiumi, jie nesyk atsigręžia pasisveikinti ar atsisveikinti su lankytojais, spaudžia rankas ir teiraujasi „kaip patiko?“. Štai ir pirmasis atsakymas: „Rise“ bendraturčiai – patyręs virtuvės šefas E.Lapinskas ir gėrimų žinovas, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas A.Darasevičius, jau yra kartu įkūrę puikiai žinomus restoranus „Time“ ir „Dine“, tad dalis „Rise“ lankytojų – jų talento vertintojai.
Kai kiek stebėdamasi klausiu E.Lapinsko, kodėl naujas restoranas skirtas būtent japonų virtuvei, jis atsako klausimu į klausimą „O kodėl ne?“. Ir paaiškina, jog jam labiausiai imponuoja virtuvė – nesvarbu japonų, italų ar lietuvių – kurioje vertinamas šviežias ir kokybiškas produktas. „Be to, pats esu sušių, žalios žuvies mėgėjas, o Lietuvoje tai valgydamas, švelniai tariant, nusivildavau“, – neslepia E.Lapinskas.
Kai teiraujuosi, kaip pavyksta gauti sušiams būtinų šviežios žuvies ir jūros gėrybių, A.Darasevičius ir E.Lapinskas šypsosi, sakydami, jog mitas jog šių produktų Lietuvoje sunku nusipirkti. „Esu virėjas ir žinau, kokį tuną gali nusipirkti, jei nori kokybės. Žinoma, jo kilogramo kaina gali svyruoti nuo 20 iki 50 eurų. Tikra nesąmonė, kad Lietuvoje neįmanoma gauti šviežios žuvies, juk yra normalių tiekėjų,“ – sako virtuvės šefas.
Ir ryžius „Rise“ perka brangesnius, tokius, kokių nenaudoja kiti, ir tai, pasak restorano šeimininkų, jaučiasi, o kokybė jiems imponuoja. Šioje vietoje, kurios kolektyvui vadovauja sušių meistras Andrius Žiliukas, savomis rankomis gaminama daugybė padažų, kiekvieną rytą prieš plūstelint lankytojams, paruošiami sušiams ir kitiems patiekalams reikalingi ingredientai.
Japonų virtuvė su krabų lazdelėmis, „Filadelfijos“ sūriu – butaforija, to mūsų meniu nėra.
„Japonų virtuvė su krabų lazdelėmis, „Filadelfijos“ sūriu – butaforija, to mūsų meniu nėra, – sako E.Lapinskas. – Ungurį mes rūkomės patys, o dabar, kai ne sezonas ir jo nepagaunama, bandysime nigiri sušius gaminti su rūkytu eršketu. Ruošiame ir sašimi su šukutėmis, su skumbre – to Lietuvoje niekas nedaro, o rudenį čia turėsime ir austrių. Tokie sprendimai, sezoniškumas, tai, kad daugybę dalykų perkame ne gatavus, bet ruošiame patys, mus ir padaro truputį kitokius, negu visi kiti,“ – sako E.Lapinskas ir priduria norintis ir toliau paisyti sezoniškumo, nebijoti kaitos ir neužstrigti rutinoje – tada įdomu visiems – ir šefams, ir klientams.
A.Darasevčius mums kalbantis porąsyk patikslina, jog „Rise“ nereikėtų vadinti japonų restoranu – tai sušių restoranas ir visas meniu čia sukasi būtent apie juos. Kad lankytojai nepasiklystų, šių piešiniai puošia ant sienų kabančius plakatus ir meniu „Tai, ką daugelis žmonių supranta kaip suši, yra uramaki, jie labiausiai atpažįstami, tad piešiniai yra savotiškas gidas, padeda atrasti ir kitas sušių rūšis“, – sako A.Darasevičius.
Paklaustas, kurie sušiai iki šiol sulaukė didžiausio populiarumo, A.Žiliukas įvardija dvi uramaki rūšis – sake avocado su lašiša ir avokadu ir dragon su krevete, unguriu ir avokadu.
Jei šalia sušių ar vietoje sušių klientas užsimano ko nors kito, „Rise“ šefas turi, ką pasiūlyti – čia yra ir salotų, ir ryžių popieriaus suktinukų, ir sriubų. „Daugelis žmonių labai noriai pas mus valgo sriubas, net ir tie, kurie sako nemėgstantys miso, pas mus greit pakeičia nuomonę. Visi sultiniai verdami mūsų pačių, viskas daroma, kaip sakoma, nuo nulio“, – pasakoja E.Lapinskas.
Kiekvieną darbo dieną „Rise“ siūlo ir dienos pietus, tądien, kai kalbėjomės, į dienos pietų pasiūlymą buvo įtrauktas ramenas su… voveraitėmis. Keista, nejaponiška? „Taip, galima sakyti, kad čia šioks toks fusion virtuvės dvelksmas, tačiau Japonijoje auga gal 70% pasaulio grybų, net neabejoju, kad jie turi alternatyvą voveraitėms“, – paaiškina E.Lapinskas.
Susimąsčiusieji, koks gėrimas labiausiai tiks prie sušių, gali būti ramūs, kad čia išgirs gerą pasiūlymą – tuo pasirūpino gėrimų žinovas A.Darasevičius. Pasak jo, su sušiais puikiai dera rožinis vynas, puikiai atliepiantis švelnų ryžių saldumą, taip pat šampanas. Žinoma, su sąlyga, kad sušių jūs negadinsite beprotišku sojos padažo kiekiu.
„Turime ir sakės, pažindiname klientus su šiuo gėrimu. Ryžių degtinė pati yra salstelėjusi, tad taip pat tinka prie sušių“, – pasakoja gėrimų žinovas. „Rise“ galima rasti ir japoniško alaus ar viskio, čia plakama japoniškoji macha arbata – kaip sakoma, kiekvienam pagal skonį.
Be jau minėto svečių, kurie atrado „Rise“, kaip naują patyrusių virtuvės meistrų restoraną, čia lankosi aplinkinių įstaigų – ministerijų, Seimo – darbuotojai, užsuka pro šalį keliaujantys jauni žmonės. Paklausti, ar „Rise“ jau spėjo apsilankyti japonai, pašnekovai linksi galvomis. „Vien tai, kad japonas atėjo ten, kur nedirba japonas, jau yra įvertinimas, nes tai prieštarauja jų principams“, – sako E.Lapinskas. „Tačiau jie ir dėkojo, ir net sugrįžo“, – priduria A.Žiliukas.
Per kelias naujojo restorano darbo savaites šios vietos savininkai teigia pajutę, jog pasirinko tinkamą formatą, džiaugiasi ir vieta – kadaise apmirusia, o dabar gyvybinga Vilniaus Gedimino prospekto pabaiga, į kurią lankytojus dabar traukia ne tik jų restoranas „Dine“, bet ir naujokas „Rise“.
Sušių negalima neštis namo ir valgyti po pusvalandžio ar dėti į šaldytuvą, nes tada ryžiai praras lipnumą, išgaruos jų drėgmė.
Beje, nors daliai žmonių sušiai rodosi puikus pasirinkimas, kai norisi pietų išsinešti, ir „Rise“ šią galimybę taip pat siūlo, pats E.Lapinkas teigia mažiausiai norintis kad tai būtų dominuojanti tendencija, nes tada nukenčia sušių šviežumas. Pasak jo, patiekiami sušiai turi būti vos vos šilti ir tai daugelį klientų nustebina. „Sušių negalima neštis namo ir valgyti po pusvalandžio ar dėti į šaldytuvą, nes tada ryžiai praras lipnumą, išgaruos jų drėgmė.“
Štai kodėl „Rise“ verta prisėsti ir pasimėgauti sušiais ar kitais puikiais patiekalais čia ir dabar – pro langą žvelgiant į lekiantį prospektą ar mielą kompanioną (-ę).
Adresas: Gedimino pr. 43, Vilnius
Darbo laikas: pirmadienis–šeštadienis 11–22 val. (per pietus rezervacijos nėra priimamos)
Kainos:
Miso sriuba su Shiitake grybais ir skrudinta lašiša 3 Eur
Uramaki Sake avocado (8 vnt.) – 4 Eur
Ebi sashimi (4 vnt.) – 5 Eur
Dienos pietūs – 7 eurai
Dienos sultys (spaustos lėtaeige sulčiaspaude) – 2,5 Eur