Garsiausia japonų menininkė Yayoi Kusama kažkada įsteigė „Susinaikinimo bažnyčią“, kurioje pati vykdė Žirniukų dvasininkės pareigas. Ką ji veikė? Ogi naikino tapatybes. Moteris šventai tikėjo, kad žirniukų raštai tarsi ištrina konkretų žmogų, paverčia jį begalybės dalimi. Pažiūrėjus jos darbus, sunku ginčytis: išties juose taškuoti žmonės ir daiktai virsta vienu kosmosu.
Tačiau mada nė už ką pasaulyje neatsisakytų žirnelių. O ir mes. Su jais siejasi galybė sentimentų, vaikystės nuotrupų, malonių pojūčių. Pasaka „Princesė ant žirnio“, mergaičių suknutės iš senų lietuviškų filmų, boružės, konfeti, vitaminai, mėlynės piene – vien pozityvios emocijos! Net garsioji „šypsenėlė“ – žirnio formos.
Prie tų gerų nuotaikų dabar prisidės ir „Coccinelle“ rankinės. Su jomis tikrai negresia tapti begalybės dalimi. Atvirkščiai, tai garantija, kad kažkas nulydės žvilgniu ir tave, ir tą daiktą. Kita vertus, net jei nebūtų linksmų taškučių, atsirastų kitos motyvacijos norėti šio ženklo rankinių: visos „Coccinelle“ – elegantiškos, stilingos, gražios, labai kokybiškos, galiausiai – jas dievina kino žvaigždės.
