Germantė Bartkutė Lietuvos šaulių sąjungoje atsidūrė, galima sakyti, atsitiktinai. Tačiau šiandien jaučia, kad pats likimas ją ten nusiuntė. „Lietuvos šaulių sąjungoje ugdome jaunimo pilietiškumą, patriotizmą, pagarbą Lietuvos Respublikai ir jos įstatymams“, – sako LŠS Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja.
„Atvykau į Lietuvos šaulių sąjungos štabą ieškodama informacijos savo diplominiam darbui apie sukarintas organizacijas mūsų šalyje. Tuomet pasitiko jau dabartiniai mano kolegos ir sudomino pasakojimu apie Lietuvos šaulių sąjungos organizaciją, jos istoriją, veiklą, tikslus, o gal labiausiai akį patraukė uniforma, bet jau tada supratau – grįšiu.
Iki tol neturėjau daug žinių apie šaulius, tai tikriausiai galima sakyti, kad pats likimas čia atsiuntė, – pradeda pasakoti pašnekovė. – Lietuvos šaulių sąjungoje pradėjau dirbti kaip jaunųjų šaulių koordinatorė. Ir tai buvo iššūkis. Kadangi pati nebuvau jaunąja šaule, su karyba taip pat nieko bendro neturėjau, teko greit įsitraukti į šaulių gyvenimą, o pažinimas ateina per patyrimą, todėl, tik pasitaikius pirmoms progoms, išskubėjau į specialias stovyklas, kur turėjau galimybę patirti legendomis apipintą gyvenimą kareivinėse. Buvo įdomu, dar nepatirta ir tai žavėjo.“
Veiklos netrūksta
„Karjeros pradžioje mano, kaip jaunųjų šaulių koordinatorės, veikla buvo įvairi: nuo tarptautinių išvykų, sporto renginių, pratybų ir stovyklų organizavimo iki mokymo programų rengimo. Mažai kas pasikeitė ir pradėjus eiti Pilietinio ugdymo skyriaus vedėjos pareigas: jaunųjų šaulių metinių veiklos planų rengimas, bendradarbiavimas su giminingomis užsienio ir Lietuvos organizacijomis, švietimo institucijomis. Stengiamės propaguoti aktyvų gyvenimo būdą, todėl koordinuoju šaulių ir jaunųjų šaulių dalyvavimą Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ organizuojamose veiklose“, – šypteli G. Bartkutė.
Pašnekovė atskleidžia, kad prie Lietuvos šaulių sąjungos gali prisijungti bet kokio amžiaus žmogus. „Pagrindinis kriterijus yra būti doru ir pavyzdingu visuomenės nariu. Taikos metu Lietuvos šaulių sąjungos uždavinys yra rengti Lietuvos Respublikos piliečius ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui, padėti užtikrinti viešąjį saugumą. Agresijos atveju Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai turėtų remti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Taip pat vienas svarbiausių Lietuvos šaulių sąjungos veiklos prioritetų – jaunimo pilietiškumo, patriotizmo, pagarbos Lietuvos Respublikai ir jos įstatymams ugdymas“, – pabrėžia ji.
Patriotiškumas prasideda šeimoje
„Šeimoje mes nekalbėdavome apie patriotiškumą ar meilę tėvynei kaip apie atskirą temą. Diskutuodavome apie tai, kad turime būti atsakingi bendruomenės nariai, kad mums turi rūpėti aplinka, kurioje mes gyvename. Meilė tėvynei buvo visada, juk ji – tai pirmiausia mano šeima, draugai, kolegos ir namai“, – sako Germantė.
O kaip dabar, kai jau ne vienus metus dirba su jaunaisiais šauliais, ji patartų ugdyti vaikų pilietiškumą? „Pati vaikų neturiu, todėl ir patarimas gali nuskambėti labai formaliai. Manau, kad pirmiausia turi būti ugdomos tokios vertybės kaip atsakingumas, savarankiškumas, pagarba, tolerancija, meilė sau ir artimui, o vėliau kartu su jomis atsiras ir patriotiškumo bei meilės tėvynei jausmas.
Svarbu nepamiršti su vaikais padiskutuoti apie Lietuvoje vykusius ir vykstančius įvykius, įtraukti ir paskatinti juos pačius surasti veiklų ir formų prisidėti prie valstybės kūrimo: švęskite ir minėkite valstybines šventes, keliaukite ir pažinkite Lietuvą, kalbėkite apie savo šeimos istoriją, dalyvaukite visuomeniniuose renginiuose ir pilietinėse akcijose. Svarbu, kad visi drauge į tai įsitrauktumėte.
Tikiuosi, ateis laikas, kai pati galėsiu pasinaudoti savo patarimu.“
Narystė ugdo
„Šaulių veikla naudinga daugeliu prasmių. Pirmiausia, ji disciplinuoja jaunus žmones. Jaunuolis ar jaunuolė išmoksta išgirsti, išklausyti, taip pat pajusti savo kolegą, veikti komandoje ir daugybę kitų gyvenime itin svarbių dalykų. Ne vien tik karinių. Kita vertus, ir karinės žinios reikalingos ne vien tik kariškiams. Jos labai praverčia civiliniame gyvenime, pavyzdžiui, kaip susikurti laužą lietuje, kaip susiorientuoti vietovėje, kaip pasistatyti palapinę ar kitokį laikiną būstą gamtoje įsirengti.
Labai smagu girdėti, kai kiti įvertina mūsų jaunimą: mandagūs, disciplinuoti, tvarkingi, paslaugūs. Viso to ir mokome. Ne moralizuodami, bet kūrybingai, kartais žaismingai primename, kad gyvename vietoje, kuri mus laiko daugybe gijų: pradedant šeima, draugais, baigiant piliakalniais, istorine atmintimi. Interaktyvios istorijos, gamtos pamokos vyksta ne tik stovyklų metu.
Pokalbiai, susitikimai, žygiai, kelionės, pratybos, sporto varžybos – galite įsivaizduoti, kiek jaunuolis patiria, sužino, išmoksta. O sužinojęs tampa visuomenės dalimi, kuri žino, gali, jaučia atsakomybę pagelbėti kitam, jei reikia. Kalbėti galėčiau labai daug, tačiau geriau apibendrinsiu: mūsų siekis – parengti aktyvų, dvasiškai tvirtą, mąstantį, žinantį, ko siekia, kuria kryptimi eina jauną žmogų. Sąmoningai nesakau gerą pilietį ir patriotą dėl pernelyg didelio skambumo“, – sako LŠS Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja.
LŠS savęs realizavimo būdų ir galimybių gali atrasti kiekvienas – tiek vyrai, tiek moterys. Svarbu, kad ateinantys į mūsų organizaciją nestokotų noro ir atsakomybės jausmo už savo valstybę ir jos saugumą.
Sąjunga traukia ir suaugusiuosius
„Sąjungai priklauso apie 11 tūkst. narių. Džiaugiamės, kad tarp jų turime ir labai daug aktyvių merginų. Nieko keisto – pastaraisiais metais moterų aktyvumas yra didelis visose srityse. LŠS savęs realizavimo būdų ir galimybių gali atrasti kiekvienas – tiek vyrai, tiek moterys. Svarbu, kad ateinantys į mūsų organizaciją nestokotų noro ir atsakomybės jausmo už savo valstybę ir jos saugumą, pagalbą artimui, – pabrėžia pašnekovė. – Suaugusieji pas mus ateina vedami įvairių siekių. Norite tikėkite, norite ne, bet dažniausiai žmogus, nutaręs tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariu, pasiteirauja, kuo galėtų būti naudingas organizacijai, savo šaliai.
Organizacijos gretose turime gydytojų, viešųjų ryšių specialistų, aktorių, teisininkų, mokytojų, kurių kiekvienas įneša svarų indėlį. Tai labai vertiname. O veiklų nariai turi daugybę: koviniai šauliai, žinoma, daugiausia laiko skiria kariniams reikalams, kiti ir karyba užsiima, ir žygiuose, sporto varžybose dalyvauja, ir į ekskursijas važiuoja, ir įvairių paskaitų klauso – panašiai kaip kitų bendraminčių sambūrių atstovai, tik mūsiškių organizacija su karine priegaide. Beje, jei norite tapti šauliu, bet nepatinka šaudyti ar kiti kariniai dalykai, galite save realizuoti užsiimdamas kitomis veiklomis.“
Šauliai – jau nuo 11 metų
Į Lietuvos šaulių sąjungą galima stoti vos suėjus 11 metų. G. Bartkutė sako, kad tokio amžiaus vaikams čia tikrai yra ką veikti. „Pagrindinis jaunųjų šaulių kursų tikslas yra ugdyti pilietišką, drausmingą, savarankišką, fiziškai aktyvią ir savimi pasitikinčią asmenybę. Kuriant kursų ir stovyklų programas, atsižvelgiama ne tik į karines ugdymo kryptis, ne mažiau svarbu propaguoti sveiką ir aktyvų jaunimo gyvenimo būdą, skatinti kultūrinę veiklą. Stovyklų metu dalis laiko yra skiriama edukacijai. Jaunimas klausosi istorijos paskaitų, dalyvauja protmūšiuose ir diskusijose.
Taip pat esame asociacijos „Sportas visiems“ nariai, todėl aktyviai dalyvaujame ir organizuojame sporto renginius. Sąjunga jaunajam šauliui gali pasiūlyti įvairios veiklos ir tik nuo vaiko priklauso, kurią kryptį jis pasirinks, – kalba pašnekovė. –Lietuvos šaulių sąjunga organizuoja jaunųjų šaulių kursus ir stovyklas, kuriose kasmet dalyvauja daugiau nei 6 000 moksleivių. Jose jaunuoliai gilina nuolatinio mokymo metu įgytas žinias, atlieka praktines užduotis. Kursuose jaunieji šauliai įgyja praktinių gebėjimų: išgyvenimo gamtoje, susipažįsta su kario tarnyba. Taip pat mokosi topografijos, suteikti pirmąją pagalbą, orientuotis žemėlapyje, susipažįsta su radijo ryšio operatoriaus darbu ir užsiima daugeliu kitų veiklų.“
Tapo gyvenimo būdu
Germantė įsitikinusi, kad ateityje, jei turės šeimą, jos vaikai tikrai papildys šaulių gretas, o kol kas po darbo likusį laiką ji skiria aktyviai veiklai. „Prisipažinsiu, žiemą laisvalaikis buvo pasyvesnis, dažniau namuose, su knyga, tačiau dabar, atšilus orams, stengiuosi kuo daugiau judėti, būti gryname ore: vakarais išeinu pabėgioti – jau antrą kartą ruošiuosi pusmaratoniui, lankau zumbos treniruotes. Grįžusi iš darbo namo, turiu pasirūpinti ir pakankamai dėmesio skirti savo augintiniui. Kad ir kaip būtų, tikiu: sveikame kūne – sveika siela, todėl judėjimas man svarbus ne tik dalyvaujant jaunųjų šaulių stovyklose, bet ir laisvu nuo darbo metu“, – sako G. Bartkutė.