Saulės vonios – viskas, ką turite žinoti

Kaitri saulė / Vida Press nuotr.
Autorius: System
Publikuota: 2017-08-01 19:02
Metas pasitikrinti žinias apie apsaugą nuo saulės. Kokių filtrų reikia? Kaip gali padėti antioksidantai? Ką daryti, jei po saulės vonių oda parausta, patinsta, atsiranda pūslių?..

Ar žinote?

Specialios priemonės nuo saulės tikrai reikalingos. Dar svarbu, kad gerai žinotumėte, ką jos gali ir ko ne.

Dvigubai stipresnis SPF filtras nėra dvigubai stipresnė apsauga

SPF 15 blokuoja 93 procentus UV spindulių, SPF 30 – 97 procentus, bet tik tuo atveju, jei gamintojų teiginiai apie filtrus atitinka realybę. Todėl išties svarbi kompanijos reputacija. Beje, „SPF 50+“ nereiškia absoliučios apsaugos, nes SPF skaičius rodo, kaip priemonė gina odą nuo UVB spindulių, bet nerodo, koks apsaugos nuo UVA spindulių, kurie prasiskverbia giliau ir paprastai kaltinami dėl odos senėjimo ir vėžio, stiprumas. Specialistai kaip optimalius daugeliui žmonių pateikia produktus su SPF 30 ir SPF 50 (pasirinkimą turėtų lemti odos tipas, saulės intensyvumas). Naujausiais mokslo duomenimis, saulės priemonės veiksmingumą gerokai padidina joje esantis filtras nuo matomos šviesos ir infraraudonųjų spindulių, greitinančių odos senėjimą.

Užrašas „Vandeniui atsparus“ nereiškia, kad vanduo ir prakaitas tokio produkto nenuplauna

Nėra saulės kremo, kuris nenusiplautų.

Teneklaidina reklaminis „waterproof“, nes nėra saulės kremo, kuris nenusiplautų. Tai ypač aktualu tiems, kurie smarkiau prakaituoja (dėl karščio, sporto) ir nuolat lenda į vandenį. Jie turėtų kur kas dažniau nei visi likusieji atnaujinti apsauginės priemonės sluoksnį ant kūno. Užrašas „water resistant“ reiškia, kad tokio produkto apsauginiai filtrai išlieka veiksmingi iki 40 minučių, kai žmogus maudosi ar prakaituoja. Statistiniam saulės „vartotojui“ patariama iš naujo pasitepti priemone su SPF bent kartą per dvi valandas.

Jei produkto su SPF užsitepsite tik atsidūrusios saulėkaitoje, susikursite apsaugos nuo radiacijos iliuziją

Kai gamintojas nenurodo kitaip, būtina saulės priemone pasitepti odą likus pusvalandžiui iki kontakto su saule.

Praėjusio sezono metu nebaigtas naudoti saulės priemones vertėtų išmesti ir įsigyti naujų

Labai tikėtina, kad veido ir kūno priemonės nemažai laiko buvo veikiamos karščio ir šis galėjo sumažinti jų apsauginių filtrų efektyvumą. Jei esate tikros, kad taip nenutiko, pasitikslinkite, kokia galiojimo trukmė nurodyta ant buteliukų.

Vida Press nuotr.
Vida Press nuotr.

Padeda ir antioksidantai

Kalbant apie apsaugą nuo žalingo saulės poveikio, labai svarbūs ir antioksidantai, neutralizuojantys dėl radiacijos susidarančius laisvuosius radikalus. Antioksidantų odai galime duoti iš išorės su kremais ir iš vidaus su maistu ir gėrimais. Štai keletas augalų ir juose esančių medžiagų, kurių gebėjimas stiprinti odos atsparumą UV spinduliams tirtas mokslo laboratorijose.

Vitaminai C ir E. Pasigaminamomis antioksidantinėmis medžiagomis, ypač vitaminais C ir E, nuo ultravioletinių spindulių saugosi augalai. Tyrimai rodo, kad šių vitaminų derinys, naudojamas tiek išoriškai, tiek į vidų, padeda ir žmonėms bei gyvūnams. Geri vitaminų C ir E šaltiniai – saldžiosios raudonos paprikos, braškės, brokoliai, ananasai, avokadai, burokėlių lapai, špinatai, grikiai, ankštiniai, riešutai, saulėgrąžų sėklos. Jų ir kitų produktų su vitaminais C ir E reikėtų vartoti nuolat, nes norint, kad UV spinduliai odą paveiktų mažiau, šių vitaminų organizme turi būti pakankamai iki saulės vonių.

Žalioji arbata. Antioksidantas katechinas, kuriuo garsėja žalioji arbata, kaip rodo tyrimai, saugo odą nuo nudegimo ir kitos UV spindulių daromos žalos.

Dumbliai. Japonų mokslininkai nustatė, kad antioksidantai, kurių turi valgomieji jūrų dumbliai, gali padėti odai gintis nuo saulės skatinamo fotosenėjimo. Kadangi dumbliai priversti gamintis medžiagų, kurios stiprina jų atsparumą ultravioletiniams spinduliams, mokslininkai tiki, kad jos gali padėti ir žmonėms.

Beta karotenas. Jo, augalinio pigmento ir provitamino, turi oranžinės ir geltonos daržovės, vaisiai, taip pat grūdai. Patekęs į organizmą beta karotenas virsta vitaminu A, stipriu antioksidantu. Žmonių, kurie valgo daug šios medžiagos turinčio maisto, oda ją akumuliuoja ir, kaip rodo studijos, dėl to mažėja odos jautrumas ultravioletinei radiacijai. Jei taip, beta karotenas – gera priemonė nuo priešlaikinio senėjimo. Tačiau beta karoteno reikia vartoti ilgesnį laiką ir šitaip prikaupti odoje. Nustatyta, kad, pagėrus maisto papildų su juo 10–12 savaičių, oda kaitinantis saulėje rausdavo mažiau. Tačiau tyrimai neparodė, kad dėl beta karoteno vartojimo sustiprėjo odos apsauga nuo vėžio ar pigmentacijos.

Pomidorai. Juose yra likopeno, kuris, kaip ir beta karotenas, priklauso antioksidantų karotenoidų grupei. Būtent likopenas nudažo pomidorus raudonai. Keletas tyrimų patvirtino šios medžiagos gebėjimą mažinti UV spindulių žalą odai.

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Gelbėkite, nudegiau!

Būnant saulėje per ilgai ir be apsaugos odos pažeidimas garantuotas. Už matomus nudegimus ir dehidrataciją atsakingi UVB spinduliai, kurie dar „įjungia“ DNR mutacijas. Nudegimo požymių atsiranda maždaug po 24 valandų ir svarbu iškart imtis priemonių, padedančių odai kuo greičiau sugyti.

Kaip greitai? Raudona it virtas vėžys oda, skausmas, tinimas, pūslės, gripą primenantys požymiai – visa tai gali labai apkartinti malonų pasibuvimą saulėje. O dar tie iš proto vedantys niežėjimas ir besilupanti oda! Šitaip ji atsikrato UVB spindulių paveiktų ląstelių. Kaip greitai pasirodys nudegimo ženklų, priklauso nuo įvairių dalykų: odos tipo, saulės intensyvumo, buvimo joje trukmės...

Ką daryti? Jei oda paraudusi, skauda, padėtų:

  • vėsus vandens, mėtų, ramunėlių ar alavijų nuoviro kompresas, vėsūs vonia, dušas (pastarasis netinka, jei yra pūslių), kefyras, rūgpienis;
  • produktas su mentoliu, kamparu, alantoinu, alavijais (šaldytuve palaikyto gelio ar kremo poveikis būtų dar labiau juntamas);
  • nesteroidiniai, uždegimą mažinantys vaistai, pavyzdžiui, turintys veikliosios medžiagos ibuprofeno (malšina ir patinimą, ir skausmą);
  • vandens gėrimas, nes svarbu, kad organizmas nejaustų drėgmės stygiaus;
  • alkoholio vengimas;
  • saulės vengimas;
  • priemonės nuo niežėjimo (jis paprastai atsiranda po dienos dviejų), drėkinamasis kremas su alavijais, vitaminu E;
  • tepalai su antibiotikais, jei susidarė pūslių. Jų pradurti negalima, o jei taip nutiko, reikėtų pabarstyti milteliais su antibiotikais.

Kada kreiptis į gydytoją? Jei temperatūra netoli 39 °C, krečia šaltis, juntamas stiprus skausmas, 20 procentų kūno padengė vandeningos pūslės, džiūsta burna, svaigsta galva ir panašiai – būtina kuo greičiau ieškoti medikų pagalbos.

Elaima.lt

Naujausi straipsniai