Ketvirtadienį marketingo specialistas Saugirdas Vaitulionis pasidalijo tekstu apie skaudžią savo šeimos patirtį. Pajauta Vaitulionienė (Saugirdo mama) ir jo seneliai (mamos tėvai) nemažai metų praleido tremtyje. Pajauta Vaitulionienė gimė ir keturis metus augo Vorkutos mieste, Rusijoje. Šiais metais į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą dėl tremtinės statuso kreipusis moteris sulaukė netikėto atsakymo – Pajautai Vaitulionienei statuso negalima suteikti, nes 2018-aisias Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras laikosi Rusijos federacijos įstatymų, kurie priimti 1953 metais. Remiantis juo, Pajautos tėvai nebuvo tremtyje, o laisvės atėmimo teritorijoje (Vorkutoje).
Tremtinių šeima
Pajauta Vaitulionienė pasakoja, kad iki keturių metų ji augo tremtyje, Vorkutos mieste, Rusijoje. Moters tėvai buvo politiniai kaliniai. Visa informacija apie juos yra nurodyta „Lietuvos gyventojų genocido II tome“. Pajautos tėtis Leonas Petrauskas gimė 1919 metais. 1944 metais jis suimtas Pasvalyje ir 1945 metais ištremtas į Vorkutą. Pajautos mama, Elena Petrauskienė, gimė 1920 metais. 1945 metais ji taip pat suimta Pasvalyje ir po metų ištremta į Rusiją. Pajauta Petrauskaitė gimė 1956 metais, Vorkutoje. Į Lietuvą su šeima ji sugrįžo 1959 metais.
Du kartus neigiamas atsakymas
Šiais metais Pajauta kreipėsi į Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad jai būtų suteiktas tremtinės statusas. Moteris pateikė visus turėtus dokumentus su nuotraukomis iš tremties laikotarpio. Po dviejų savaičių ji gavo nelauktą, neigiamą atsakymą su keliais puslapiais išvadų. Pasinaudojusi teise apskųsti tokį sprendimą, ji sulaukė, anot Pajautos, dar įdomesnių išvadų.
Pagal Rusijos federacijos įstatymą, kuriuo šį kartą nusprendė remtis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Pajautai nepriklauso tremtinės statusas, nes jos tėvai yra politiniai kaliniai, o ne tremtiniai. Pasak nutarimo, Pajauta gimė 1956 metais, kada jos tėvams teisių atėmimas buvo pasibaigęs ir archyve nėra jokių įrašų, kad jie būtų ne savo noru praleidę keletą metų Vorkutoje.
„Interpretuojanti traktuotė, kad teisių atėmimas reiškia tremtį po įkalinimo yra neteisinga. Jūsų tėvas Leonas Petrauskas buvo nuteistas ne penkeriems metams tremties (kartu su 10 m. įkalinimo bausme), o penkeriems metams anksčiau minėtų teisių atėmimo. Jūsų motina Elena Petrauskienė 1954 m. negalėjo būti tremtyje, nes iki 1955 m. rugpjūčio 16 d. buvo laisvės atėmimo vietoje (įkalinime lageryje). Pagal esamus archyvinius duomenis Jūs gimėte ne tėvams esant tremtyje, o buvusioje jų laisvės atėmimo teritorijoje Vorkutoje“, – rašoma priimtame nutarime dėl Saugirdo Vaitulionio mamos prašymo patenkinti jos tremtinės statusą.
Pažymima, kad įvyko klaida ir sąvoka tremtis nėra tinkama apibūdinti Pajautos ir jos tėvų situacijai. Tik kyla klausimas, kodėl du kartus Pajautai pateikus prašymą buvo pasiremta dviem skirtingais įstatymais?
Gimimo liudijimas su prierašu „Gimė tremtyje“
„Tai yra spjūvis į veidą ne tik mamai, bet ir visiems Lietuvos tremtiniams. Tai yra siaubas ir man norisi verkti iš pasiutimo, nes aš žinau, kokį siaubą išgyveno mano seneliai ir tėvai. Mano šeima – tremtiniai. Faktas. Tik, pasirodo – ne žmonėms, dirbantiems genocido centre. Jūs man galite pasakyti, kaip žmogus, gimęs 1956 metais Vorkutoje, gali būti ne tremtinys? Ar Genocido centrui atrodo, kad mano seneliai ten buvo išvažiavę pramoginių atostogų? Netelpa galvoje, tikrai.“ – situaciją komentavo marketingo specialistas Saugirdas Vaitulionis.
Pajauta Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai pristatė ir savo gimimo liudijimą, kuriame aiškiai buvo parašyta: „Gimusi tremtyje“. Tačiau, pasak moters, šito jiems taip pat neužteko, kad Pajauta gautų tremtinės statusą.
„Be galo skaudu. Namuose turiu daug nuotraukų, kurios darytos mūsų šeimai esant Vorkutoje. Esame tremtinių šeima. Ir tėtis, ir mama. Žinau, už ką jie buvo įkalinti lageryje, viskas parašyta juodu ant balto. Tiesiog nesuprantu, kokiais įstatymais mes vadovaujamės. Du kartus gavau skirtingas išvadas.“
Kodėl taip įvyko, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kol kas atsakyti negali
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro viešųjų ryšių specialistė Monika Kareniauskaitė atsakymo, kodėl ši situacija susiklostė būtent taip, pateikti negalėjo. Moteris pasakė, kad šiuo metu ji neturinti pakankamai informacijos, jog galėtų komentuoti Pajautos istoriją. Taip pat Monika pastebėjo – galėjo įsivelti klaida. Ji pasiūlė į Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centrą kreiptis dar kartą.