„Nu, viskas, jau nuo Naujų tai aš tikrai, kad...“ – kiek kartų, paskutiniu metu, mintyse sakinį pradėjot būtent taip? Na, tai ką, artėja jau tas momentas, kai tradiciškai sau prisiekinėsim, kad „nuo Naujų“.
Jau tikrai sportuosim. (Pasitikrinkit paskutinio penkmečio savo Naujųjų rezoliucijas ir suprasit, kad šitą įsirašot kasmet, tik iki šiol taip ir nesilaikėt.)
Jau tiksliai, kad mesim rūkyt. (Žinau bent 4 žmones, kurie tą žadėjo lygiai užpernai. Tai, spėkit?)
Mažiau ėsim ir laikysimės dietos. (Žanro klasika.)
Gal net nebegersim. (Nesąmonė visiška, bet nu maža kas kaip kliedi.)
Prisiplanuosim karjeros aukštumų. (Jūsų šefas iš šito punkto žvengs dvi dienas.)
Užsibrėšim kosminių tikslų.
Pasižadėsim užsiimti labdara, gelbėsim vaikus, moteris ir mielus kačiukus. (Nuo ko – nesvarbu, svarbu, kad gelbėsim.)
Liepsim sau dažniau skambint mamai. (Nu ok, šitas normalu.)
Būtinai, būtinai būsim geresniais žmonėmis. (Irgi normalu, bet savo charakterio taip lengvai nepakeisit.)
Dar apsivalysim nuo blogų žmonių.
Tiems, ko neišvalysim – atleisim. (Aišku, žiauriai nuoširdžiai ir „atvira širdim“.)
Išmoksim naujų užsienio kalbų ir žaisti šachmatais. Yeah, right...
Tas kvailas „Naujųjų metų rezoliucijas“ galima vardinti iki nuprotėjimo.
O aš jums pasakysiu taip: negaiškit laiko šitom nesąmonėm, nes nieko vis tiek nesilaikysit ir nedarysit. Naujas kalendoriaus lapas jūsų prigimties ir esybės tikrai nepakeis.
Tai, gražiai pasitikit dar vienus metus tokie, kokie esat – stori, kūdi, su žalingais įpročiais ir keistokais charakteriais, tikrais jausmais ir neišgalvotais gyvenimais! Valio tikriems žmonėms!
Tad linkiu tikrų ir gražių metų visiems!