Kai pagalvoji, iš tiesų įdomus dalykas: niekada nežinai, kokiais keliais vaikšto tas išsvajotas vienintelis širdies draugas ir kada su juo tie keliai susikirs. Neretai tai nutinka tuomet, kai jau būname visiškai praradusios viltį...
Klausimas Šarūnui
Man 32 metai, esu išsiskyrusi, neturiu vaikų. Jaučiuosi labai vieniša. Niekaip nesiseka susirasti draugo. Tikrai nesėdžiu namie, esu aktyvi, vaikštau ir į pasimatymus. Su keliais bandžiau bendrauti artimiau. Bet vis kažkas nesusiklosto, vis atrodo, kad ne tas žmogus. Gal esu per daug priekabi? Gal skyrybos paliko mano galvoje kažkokį atspaudą, baimę, kad vėl nepavyks? Ar galėtumėte patarti, padėti man suprasti, ką darau ne taip?
Sveiki,
Pirmiausia jūsų klausimas labai platus ir atsakyti į jį, turint tik tiek informacijos, kiek parašėte, yra beveik neįmanoma. Geriausia, ką galiu padaryti, pasiūlyti keletą galimų variantų pamąstymui.
Skyrybos tikrai gali turėti įtakos, ypač jei jos buvo skausmingos, bet nebūtinai. Tai labai priklauso nuo žmogaus, buvusių santykių, paties skyrybų proceso, ir vieniems tai gali sukelti rimtą psichologinę traumą, o kiti gana greitai atsigauna ir juda toliau.
Tik pati sau galite atsakyti į klausimą, kiek stipriai jus paveikė skyrybos ir kiek įtakos tai turi naujam bandymui sukurti santykius. Pamąstykite apie tai, pamėginkite sau atsakyti į jį ir, kiek galite, būkite nuoširdi. Jei atsakymas visgi bus teigiamas, vadinasi, verta kreiptis į specialistus ir pasistengti įveikti po skyrybų likusias baimes, traumas ar įsitikinimus.
Kitas aspektas – asmenybės branda. Paprastai į porą sueina panašios brandos partneriai. Jei esate brandesnė asmenybė nei dauguma jūsų amžiaus vyrų, natūralu, kad sunkiau surasti vyrą, su kuriuo santykiai nukeliautų toliau, negu siekia pirmasis susižavėjimas. Deja, nėra tokio dalyko kaip brandos nustatymo prietaisas, bet jūs pati turėtumėte jausti, su kuriuo žmogumi bendraujate kaip su lygiaverčiu partneriu, kurį norisi auklėti ir globoti, o kurio galbūt klausyti, kaip vaikas klauso vyresnio žmogaus (arba prieštarauti, maištauti ir t. t.). Visais trimis atvejais įmanomos poros su skirtingais santykių scenarijais. Visgi norėčiau akcentuoti: kad lygiavertiškumas suteikia daugiausia stabilumo ir sugebėjimo sukurti gražia partneryste grįstus santykius.
Kuo mažiau įsitikinimų, kaip turi ar neturi atrodyti bei elgtis jūsų antroji pusė, tuo didesnė tikimybė sutikti savąjį žmogų, užuot vaikiusis vaizduotės vaisiaus.
Trečiasis galimas variantas yra dažna moterų „problema“. Dauguma moterų yra labai aktyvios, siekia karjeros, užsiima intelektine veikla, dvasiniu tobulėjimu, stengiasi kažkuo tapti. Visa tai ugdo žmoguje (tiek vyre, tiek moteryje) vyrišką energiją, kuri pagrįsta veikla ir darymu, o geriausiai ją nusakantys žodžiai yra „aš galiu“. Na, o moteriška energetika siejama su buvimu, pasyvumu, mėgavimusi, ir jai tinkamiausi žodžiai – „aš verta“. Kai moteris per daug užsiima įvairia aktyvia veikla, per mažai save lepina, moteriškoji švelnumo ir pasyvumo energija gęsta. Energetikos atžvilgiu paprastai traukiame priešingus žmones, ir jei moteris turi daug vyriškos energijos, ji natūraliai trauks švelnesnius ir moteriškesnius vyrus. Ir štai čia įvyksta paradoksas: veikli moteris visai netrokšta švelnaus, pasyvus vyro, greta savęs ji nori matyti tvirtą, vyrišką, veiklų partnerį. Bet... tokie vyrai paprastai pasitaiko tik švelnių, moteriškų moterų padangėje, o nuo veiklių, aktyvių moterų laikosi per saugų atstumą. Jei netyčia ir sueina į porą, santykiai dažniausiai nesiklosto labai gerai, nes... energiniame lygmenyje, galima sakyti, susitinka du vyrai, tarp kurių natūraliai kyla konkurencija, trūksta švelnumo ir moteriškos šilumos.
Dar vienas variantas – jūs ieškote savo pačios kopijos. Žinote, kokia esate, ir nusprendėte, kad jūsų vyras turi būti labai panašus į jus. Taigi pasąmoningai kiekviename sutiktajame ieškote tokių savybių ir atmetate visus, kurie neturi jų. Vėlgi savotiškas paradoksas: jei sutinkate kažką panašaus į tai, ko norite, santykiai nesiklosto, nes du tokie patys „savybių rinkiniai“ neturi vienas kitam ką pasiūlyti.
Penktasis variantas – kai moteris susikuria svajonių vyro vaizdinį, net nesąmoningai ieško būtent tokio. Ji gali vaikščioti į pasimatymus, būti aktyvi bendraudama, bandyti kurti santykius galvodama, kad neturi jokio idealo, bet jei pažiūrėtų atidžiau, pamatytų, jog ne tik turi, bet ir aktyviai jo ieško. Kiekvienas žmogus įsivaizduoja ar jaučia, kokio partnerio norėtų šalia, tačiau intelektu ir vaizduote sukurtas paveikslėlis artimo ir mylimo žmogaus radybas apriboja kone iki nulinės tikimybės. Kuo mažiau įsitikinimų, kaip turi ar neturi atrodyti bei elgtis jūsų antroji pusė, tuo didesnė tikimybė sutikti savąjį žmogų, užuot vaikiusis vaizduotės vaisiaus.
Galiausiai paskutinis variantas yra mažiausiai džiuginantis. Kartais žmonės taip ir nesuranda mylimo žmogaus. Ir jokios žinios, technikos ar socialinis aktyvumas nepadeda. Tačiau tai ne priežastis nuleisti rankas ir viską mesti. Siūlyčiau šiek tiek atsipalaiduoti ir priimti (nuoširdžiai, visa savo esybe) tą faktą, kad galite niekada nieko labai labai šaunaus ir nesutikti. Tai turi būti ne faktas, gramzdinantis į depresiją, o sveikas susitaikymas su realybe, kuris leis labiau atsipalaiduoti ir nurimti.
Bendraukite, ieškokite, flirtuokite, bet tebūnie tai žaidimas. Lepinkite save, kiek galite, darykite tai, kas padeda nurimti ir atsipalaiduoti. Ir vyras, kuriam lemta pasirodyti jūsų gyvenime, būtinai vieną dieną pasirodys. Per didelis susitelkimas į antrosios pusės paieškas, tik kelia nereikalingą įtampą, susikaustymą ir neigiamas patirtis, patvirtinančias, kad vis nieko nerandate. Tebūnie vyras – gyvenimo dovana, o ne poreikis.
Tekstas Vaigos Leveckytės
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertas Šarūnas Mažuolis mielai atsakys.