„Sumainėme žiedus Anykščių metrikacijos skyriuje, balandžio 23 dieną. Linksmiau, turbūt, būna ir laidotuvėse“, – sako tinklalapio „Ananaso kelionės“ autorė Ugnė Vertelytė (22), prieš dešimtmetį savo būsimą vyrą Luką Rutkauską (24) sutikusi karatė stovykloje.
Žiedai ant guminių pirštinių ir povestuviniai bučiniai per kaukes neatbaidė išskirtines turistines keliones po pasaulį siūlančios tinklaraštininkės Ugnės Vertelytės nuo svarbaus gyvenimo žingsnio. Ir nors su mylimuoju jiedu neplanavo susituokti tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, tačiau kilus visuotinei panikai dėl koronaviruso, nepasidavė.
Ugnės ir Luko vestuvės toli gražu nepriminė pasakos, priešingai – jas galima apibūdinti kaip neeilię, intriguojančią istoriją. Pasakojimą su įtariai žvelgiančiais aplinkiniais, dezinfekciniu skysčiu ir apsikeitimą su mylimu žmogumi žodžiais, kai jų klausytis reikia įtempus ausis, nes per kaukę ne visuomet gerai girdisi, ką sako priešais esantis.
Tikriausiai čia tinka posakis, kad kai myli, aplinkui viskas pasidaro nesvarbu.
Žinoma, pandemijos akivaizdoje tam tikros taisyklės buvo privalomos ir jaunavedžių porai, bet esminis dalykas nepasikeitė – Ugnė su Luku išpildė savo svajonę svarbią dieną paminėti tik dviese. Vestuvės vienareikšmiškai tapo įsimintiniausia jų gyvenimo diena.
„Kai su žmogumi esate pažįstami, atrodo, amžinybę, gyvenate kartu – jūs jau šeima. Parašai tebuvo formalumas. Dar gerokai prieš prasidedant karantinui, svajojome apie mums dviem priklausančią dieną be jokios pompastikos, todėl nusprendėme neatšaukti planų. Datą perkelti siūlė ne tik tėvai, bet ir metrikacijos skyriaus darbuotojos. Atsisakėme. Gal, jei trokšti didžiulės šventės, yra kitaip, bet mes nematėme prasmės kažką keisti.“
Kaip pasakoja Ugnė, keisčiausia vestuvių dalis buvo oficialioji.
„Procesas truko vos 10 minučių, padavėme žiedelius ir dokumentus, darbuotoja viską atspausdino, perskaitė keletą žodžių ir viskas. Žinau, kad paprastai ceremonija ilgiau ir netrunka, bet šį kartą jautėsi kur kas didesnis santūrumas, gal ir šiokia tokia baimė. Viskas vyko greitai ir griežtai. Dar prieš svarbią dieną, mums skambino įspėti ir teiravosi, ar tikrai nenorime perkelti datos.“
Iš pradžių santuokos liudininkais Ugnė su Luku pakviesti norėjo netoliese metrikacijos skyriaus esančios galerijos darbuotojus, bet dėl pasaulinės pandemijos viskas buvo uždaryta. Kadangi niekas nedirbo, teko sparčiai suktis iš situacijos.
„Vestuvių fotografas ir jo draugė perėmė liudininkų estafetę, vos ne tą pačią dieną paprašėme jų paslaugos, džiaugiamės, kad sutiko.“
Įteisinusi savo santykius pora dieną praleido miškuose, kur surengė fotosesiją, o vakarą vainikavo pica ir šampanu.
„Kalbėjome su vyru apie šį keistą laikotarpį ir iš tiesų mūsų gyvenimuose be to, jog nebegalime keliauti, niekas nepasikeitė. Visą laiką gyvenome karantinu, dirbdavome iš namų. Džiaugiamės išdrįsę susituokti, nesame tradiciniai įsimylėjėliai. Ar buvo baisu? Ne, nebuvo.“
