Sankt Peterburgo mados savaitė: „Norime sekti Vakarų pavyzdžiu“

Mod’Art instituto kolekcija
Šaltinis: Elaima.lt
AA

Turėti mados savaitę – kiekvieno didesnio miesto užgaida, siekiant padidinti turizmo antplūdį, gauti tarptautinės sklaidos ir, žinoma, pademonstruoti vietinę madą. Nenuostabu, kad Rusijos meno sostine vadinamas Sankt Peterburgas tokią savaitę organizuoja jau trečią kartą.

Lėktuvui nusileidus vėjuotame Sankt Peterburge ir atvykus vertėjams bei prisijungus asistentams mintys sukosi arba apie progresyvią rusų madą: sovietinė atributika, sportinio stiliaus elementai, arba kaip tik apie tą fatališką ir moterims dedikuotą, Paryžiaus „couture“ mados savaitėse demonstruojamą rusišką madą, dvelkiančią gal kartais net per didele prabanga... Viskas atrodė juoda arba balta: pompastiška arba itin progresyvu, modernu. Tačiau nei vienas tokių spėliojimų nepasiteisino, o po prabėgusios savaitės buvo aišku: rusų mada siekia tapti europietiškesne. Nors ta kelionė bus ilga ir reikės nueiti daug žingsnių, jau vien tas noras yra sveikintinas.

Sankt Peterburgo mados savaitė / Alessandro Capoccia nuotr.

Užsieniečių patarimai rusams

Žinutė buvo tokia: nesitikėkite finansinės paramos – viską darykite patys ir, žinoma, taupykite kurdami kolekcijas.

Mados savaitė prasidėjo nuo spaudos konferencijos su kviestiniais svečiais, tarp kurių buvo ne tik Rusijos mados atstovai. Įpratau, jog kitų mados savaičių atidarymo konferencijose kalba tik ryškiausi tos šalies atstovai: Londono mados savaitę šiais metais atidarė Natalie Massenet, bene garsiausios internetinės parduotuvės „Net-A-Porter“ įkūrėja, o Niujorko atidarymo šventėse taip pat tradiciškai pasisako ryškiausi amerikiečiai: amerikietiškojo „Vogue“ redaktorė Anna Wintour ar dizaineriai Marcas Jacobsas arba Tomas Fordas. Todėl nustebau ne tik sulaukusi asmeninio kvietimo dalyvauti mados savaitės atidarymo proga surengtoje spaudos konferencijoje, bet ir dėl paties formato – salėje sėdintys jaunieji rusų dizaineriai bei spaudos atstovai klausia iš užsienio atvykusių mados ekspertų patarimų, kaip tapti žinomesniais, labiau matomais globalioje mados rinkoje.

Kaip teisingai reklamuoti prekės ženklą? Kaip finansuoti naują kolekciją, vos sukūrus jos konceptą ir idėją? Sankt Peterburgo spaudos konferencija labiau priminė panelinę diskusiją, kuriai šarmingumo pridėjo ir du stilingi ir ilgametę mados patirtį turintys prancūzai: Veronique Soboul-Polchi ir Xavieras Chaumette, bene įtakingiausios prancūziškos mados mokyklos ESMOD vadovai, neseniai pradėję ir savo konsultacinį verslą. Nors rafinuotai skambanti prancūzų kalba, atrodo, turėjo pasakoti apie nepriekaištingo dizaino taisykles, tačiau žinutė buvo kitokia: nesitikėkite finansinės paramos – viską darykite patys ir, žinoma, taupykite kurdami kolekcijas.

Į bendrą patarimų paveikslą įsikomponavo ir trumpi mano patarimai rusų dizaineriams, kaip geriau išnaudoti socialinius tinklus ir viešųjų ryšių teikiamus privalumus. Bandžiau įtikinti, kad stiprų prekės ženklo įvaizdį galima sukurti pasitelkiant ir svarius vietinės žiniasklaidos kanalus – taip mažesniais kaštais galima didinti savo žinonumą, o į tarptautines rinkas eiti tik užtikrinus didelį pardavimų kiekį pirminėse rinkose. O kai viena salėje sėdinti stilistė paklausė, ką labiausiai vertinu rusų mados rinkoje, atsakiau paprastai: pasitikėjimą skaitmeniniu pasauliu. Jauniems, progresyviems rusų dizaineriams jau seniai nebereikia kurti fizinių parduotuvių – pardavimai vyksta internetinėse parduotuvėse ar socialiniuose tinkluose, kolekcijų pristatymams jie pasirenka apleistus fabrikus, o ne prabangius viešbučius. Gal todėl keletas rusų dizainerių per trumpą laiką ir sugebėjo patekti į oficialią „couture“ mados savaitę Paryžiuje.

„Fabric Fancy“ įkūrėjas Sergejus Khromchenkovas ir mados rinkodaros specialistė Kamilė Kaselytė / Svetsky Holodilnik nuotr.

Teatrališka mada ir potekstės

Kai Sankt Peterburgo universiteto absolventų finalinis šou pavirsta į teatrališką spektaklį, kurio dalyviai – modeliai su tradiciniais rusų kostiumais, o mintis – Rusijos noras žengti į tarptautines rinkas, suprantu, kad ši mados savaitė jiems labai svarbi. Tai ambicija jaunus dizainerius pristatyti globaliai rinkai su unikaliomis žinutėmis, dizainu ir verslo strategija. Trečią renginio dieną atradau jungtinę Mod’Art mados instituto kolekciją: blyškus džinsinis audinys, struktūriškumas prieš laisvą kritimą ir nepastebimai įsikomponuojantys raštai…

Vis tik į paviršių gali iškilti ne tik konceptuali kolekcijos mintis, bet ir noras pademosntruoti technologinį pranašumą. „Fabric Fancy“ – vienu metu ir mados namai, ir kompanija, testuojanti naujausias dizaino technologijas, pristatė nuoseklumu nepasižyminčią kolekciją. Paltai, išsiuvinėti menininkų kurtais motyvais (kiekvienai kolekcijai visuomet pasirenkama kolaboracija su keletu rusų tapytojų), lengvos šilkinės suknelės, vakarinės suknelės iš tiulio – sunkiai atspėtumėte, kad tai vieno dizainerio kūryba. Tai kyla iš noro parodyti technologijų prisijaukinimą: dizaino komandai pavyksta išgauti rankų darbui prilygstančius siuvinėjimus ant plonyčio šilko, sukurti vientisą suknelę iš kelių labai skirtingų tekstūrų... Galbūt šie aspektai ir sudomino Paryžiaus „prêt-à-porter“ mados savaitės organizatorius: „Fabric Fancy“ ten kasmet pristato savo kūrinius.

„Fabric Fancy“ mados namų kolekcija

Ar ir Lietuvai reikėtų mados savaitės?

Dažnas apsilankymas užsienio mados savaitėse man iškelia tą patį klausimą: kodėl mes neturime mados savaitės ir ar kažkas pasikeistų, jei ją turėtume? Nors daugelis turbūt teigtų, kad mados savaitės atlieka supažindinimo su mados tendencijomis vaidmenį, aš vargiai sutikčiau: dažniausiai tai tiesiausias kelias parodyti vietinę mados rinką: kas, kaip ir kodėl kuria. Todėl kai Peterburge valstybinės institucijos remia ne vieną kolekcijos gimimą būtent dėl mados savaitės – gimsta kolekcijos, kurios priešingu atveju būtų sunkiai išvydusios dienos šviesą. O kai susiburia tarptautinės žiniasklaidos atstovai, aprašantys geriausius „perliukus“, atsiranda ir finansinis matas: didinama sklaida, žinomumas ir pardavimai.

Žinoma, ir salėje sėdintys mados kompanijų atstovai dairosi į kolekcijas tam, kad užsakytų patikusios kolekcijos vienetus savo rinkoms, tačiau tai nėra šou tik dalyvaujantiems. Tai didelių organizacinių bei finansinių išteklių reikalaujantis renginys, kurį turi šalys, kurioms svarbu pristatyti ir puoselėti mados industriją. Tai nebūtinai reiškia, kad jos lengvai skinasi kelią tarptautiniu mastu – aš suprantu tai kaip ženklą, kad šalis ar miestas neabejingi madai ir ją kuriantiems. O tai yra labai svarbu, žinant, kad teisingai ištiesta ranka arba teisingai parodytas dėmesys pagimdė ne vieną mados grandą ar tiesiog mus supažindino su nauja, vizualiai užburiančia koncepcija.

Tikiu, kad Lietuvos žiniasklaidos atstovai vis dažniau apsilankys mados savaitėse, o dizaineriai supras, kiek galimybių galėtų atverti dalyvavimas mados savaitėse.

Skaitykite daugiau