Ką daryti, kad pildytųsi svajonės? „Kai kurie norai materializuojasi, regis, taip lengvai, o kitiems įgyvendinti reikia milžiniškų pastangų... Bet visa turi paaiškinimą“, – sako sąmoningo svajojimo mokytoja Gintarė Davainienė.
„Aš galiu daugiau!“
„Didelėmis raidėmis išgraviruokite šiuos žodžius ir pasikabinkite matomoje vietoje, kad visada prisimintumėte“, – juokais paragina Gintarė paskaitos apie minčių jėgą klausytojus. Anot jos, toji jėga tokia galinga, kad pajėgi pakeisti žmogaus gyvenimą iš esmės.
Ekonomiką baigusios, versle daugiau kaip dvidešimt metų vadovaujamus darbus dirbusios Gintarės gyvenime būtent tokių permainų ir įvyko. Intensyvi minčių higiena – taip moteris vadina kantrybės, užsispyrimo ir tikėjimo reikalaujantį darbą su savimi – padėjo jai susidoroti su sunkiomis ligomis („Be penkių minučių stemplės vėžys ir stuburo išvarža“, – sakė man gydytojai“) ir po daugelio metų pasijusti, kad pagaliau ėmė daryti tai, kas atitinka jos prigimtį, todėl teikia pasitenkinimo ir džiaugsmo.
Šiandien Gintarė – sąmoningo svajojimo mokytoja (jos mama, išgirdusi apie dukters norą mokyti žmones svajoti, reagavo taip: „Iš ko gyvensi? Geriau vėl megztinius megztum!“), knygų „Attract Your Dreams!“ ir „Svajonę paversk tikrove!“ autorė, saviugdos klubo „Žaliasis bambukas“ vadovė.
Gintarė Davainienė apie save:
„Visada buvau svajotoja. Kaip ir daugelis, ilgai buvau įsitikinusi, kad svarbiausia – turėti svajonių ir jos bus kelrodės žvaigždės. Dabar manau kitaip: svarbiausia – ne svajonė, o mintys. Nuo jų priklauso, ar svajonė, minčių darinys, išsipildys ir kaip išsipildys. Galima pasakyti ir kitaip: žmogaus laimė priklauso nuo to, ar jis moka pateikti savo užsakymą visatai. Mes kasdien siunčiame užsakymų, bet tai darome nesąmoningai... Kažkada išgirdau anekdotą, kuris stipriai rezonavo su tuometine manimi. Jis – apie moterį, kuri, po darbo įlipusi į troleibusą ir pamačiusi girtų piliečių, piktai pagalvojo: „Ir vėl aplink pilna alkoholikų.“; prisiminusi darbo dieną dar labiau suirzo: „Tos karvės bendradarbės vėl mane apšnekėjo.“; priėjusi prie namų durų liūdnai atsiduso: „Vyras, žinoma, drybso ant sofos ir žiūri televizorių...“ Visa tai bloknote stropiai žymėjosi moteriai ant peties tupintis angeliukas. Berašydamas liūdnai atsiduso ir jis: „Viešpatie, kiek ji gali vis tą patį užsakinėti?“
– Anekdotas vaizdingas, tačiau angelais ne visi tiki. Ir tas jūsų teiginys, kad kasdien siunčiame užsakymų visatai... Iš kur žinote, kad ji juos priima?
– Turbūt girdėjote apie kvantinės mechanikos teoriją? Prie jos ištakų stovėjo tokie protai kaip Albertas Einsteinas, Werneris Heisenbergas, Nielsas Bohras... Ją nėra paprasta suvokti, nes daugumos mūsų sąmonė pernelyg ribota. Jos esmė tokia: visa, kas mus supa (gyvi organizmai, augalai, daiktai), ir mes patys nesame vien tai, ką matome. Esame nuolat judantys energijos laukai, rezonuojantys, virpantys tam tikrais dažniais ir siunčiantys energijos bangas.
Mūsų mintys – irgi energija, kurią įmanoma išmatuoti specialiais prietaisais. Kai žmogaus minties energija savo vibraciniu dažniu dera su tuo, apie ką jis svajoja, susikuria galinga magnetinė trauka. Tokia tos energijos savybė. Toks tokį traukia. Vienkartinė mintis kaip vibracija gyvuoja apie keturias valandas. Pagalvokite, kiek susidaro valandų, jei mintis nuolat kartojasi... Kai diena dienon apie ką nors galvojame ir dar pridedame emocijų, visatai pateikiame itin galingą užsakymą! Mintis, lydima stipraus jausmo (pykčio, džiaugsmo, liūdesio), materializuojasi daug greičiau nei neutrali.
– Mintys – nuolatinis srautas galvoje. Kad galėtum, anot jūsų, laikytis jų higienos, turi išmokti apčiuopti ir suvaldyti tai, kas neapčiuopiama ir labai sunkiai valdoma. Kaip jums pavyko?
– Kai padariau išvadą, jog sunkios ligos ir kitos bėdos ėmė mane pulti todėl, kad gyvenu ne taip, kaip turėčiau, ėmiausi visko, kas galėjo padėti suprasti, kaip keisti savo gyvenimą. Daug skaičiau dvasinės literatūros, aiškinausi kvantinės mechanikos principus, meldžiausi, meditavau, mokiausi įvairių realybės valdymo technikų, ėmiau kreipti dėmesį į sapnus, vertinti daiktus, įvykius, žmones kaip ženklus, nešančius man informaciją, analizavau savo praeities mąstymo padarinius. O svarbiausia – pradėjau stebėti savo mintis...
Tas darbas su savimi tikrai nelengvas, bet jis atsiperka su kaupu. Kuo toliau, tuo labiau stiprėjo įsitikinimas, kad dėl visų mane apnikusių problemų kalti ne pikti, nejautrūs žmonės, ne prastai susiklosčiusios aplinkybės (buvo metas, kai mielai verčiau kaltę kitiems), ne Dievo man skirtas likimas, o mano pačios negatyvaus mąstymo padariniai. Mano pačios užsakymai visatai. Elgiausi kaip ta anekdoto herojė: skleidžiau nuolatinį nepasitenkinimą, bet jo net nefiksavau.
Mintis – toks įdomus ir nesuvokiamas reiškinys, tikras stebuklas! Nežinau, ką galvosiu po poros minučių, negaliu to kontroliuoti, bet galiu pasirinkti, kaip reaguoti į atėjusią nemalonią mintį. Tik nuo manęs priklauso, ką su ja darysiu: paliksiu „minusą“ ar pakeisiu jį „pliusu“. Labai svarbu suprasti ir dar vieną dalyką: daugybė, apie 80 procentų, mūsų minčių – svetimos.
Šiandien juokas ima prisiminus: kai į dausas iškeliavo Tarybų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas, aš verkiau, nes mokykloje man buvo įteigta, kad jis – ypač geras žmogus! Augame su tėvų, mokytojų, kitų žmonių tiesomis, užaugę tęsiame tradiciją – sąmoningai ir nesąmoningai dedamės galvon kitų vertinimus ir jais vadovaujamės.
Nuo tada, kai ėmiau sąmoningai keisti gyvenimą, darau viską, ką galiu, kad mane suptų, į mane sklistų kuo daugiau pozityvumo.
Aš, pavyzdžiui, nežiūriu televizoriaus. Kam man tai, kas sklinda iš jo ir žmogų programuoja? Nuo tada, kai ėmiau sąmoningai keisti gyvenimą, darau viską, ką galiu, kad mane suptų, į mane sklistų kuo daugiau pozityvumo. Tai – patikimas būdas padidinti savo energinių vibracijų dažnį ir visais atžvilgiais pagerinti gyvenimo kokybę. Man patinka suvokti, kad užuot jautusis auka, aš pati galiu kurti savo realybę.
Į mano gyvenimą pastaraisiais metais atėjo puikių dalykų, pildosi svajonės, patiriu daugiau džiaugsmo, laimės, meilės...
– Tai, ko visi trokšta... Tarkim, žmogus turi svajonę – gyventi dideliame gražiame name ant vandenyno kranto ir gėrėtis saulėlydžiais. Bet su žmona ir penkiais mažamečiais vaikais jau daug metų glaudžiasi vėjo perpučiamoje lūšnelėje ir vos galą su galu suduria.
– Visatai nesvarbu, kokia svajotojo finansinė padėtis, kur jis gyvena ir kiek vaikų turi. Svarbu, kaip žmogus mąsto, ar tikrai nori, ar nuoširdžiai tiki, kad jo svajonė reali, kaip karštai prašo Kūrėjo to namo, ar aiškiai jį apibrėžia, ar mintimis ir kitais būdais vizualizuoja (kaip namas atrodo, kas jį supa ir t. t.). Svarbu ir tai, ar žmogus turi kantrybės laukti jos išsipildymo, ar dėkoja Kūrėjui, kad turi stogą sau ir šeimai.
Greičiausiai pildosi svajonės tų žmonių, kurių mąstymas lankstus, kurie turi „draivo“ ir neprisiriša prie svajonių.
Beje, greičiausiai pildosi svajonės tų žmonių, kurių mąstymas lankstus, kurie turi „draivo“ ir neprisiriša prie svajonių. Nesąmoningos svajonės irgi pildosi, bet paprastai tenka ilgai laukti rezultato ir įveikti daug kliūčių. Sąmoningas svajojimas – greitesnis kelias, tačiau svarbu žinoti, kaip veikia visatos dėsniai.
Traukos dėsnis: jau minėjau, kad esame gyvi magnetai ir pritraukiame tam tikrus mūsų minčių dažnius atitinkančius įvykius, žmones, daiktus. Priežasties ir pasekmės dėsnis: visa, kas su mumis vyksta šiandien ir vyks rytoj, nulėmė tai, kaip mąstėme vakar ir užvakar. Tikėjimo dėsnis: tampame tuo ir gauname tai, kuo įtikime. Gausos dėsnis: visatoje visko pilna ir tik mūsų pačių mąstymas, baimės („Susirgsiu!“, „Prarasiu darbą!“, „Nepragyvensiu iš pensijos!“, „Liksiu viena!“) blokuoja gausą nuo mūsų.
Faktas tas, kad apie ateitį, neišskiriant nė svajonių, galvojame remdamiesi praeities patirtimi. Kai sąmoningai pradedame mąstyti kitaip, nei daug metų mąstėme, realybė aplink mus ima keistis. Thomas Edisonas – geriausias pavyzdys, kaip siekiama svajonės. Atlikus tūkstančius nesėkmingų bandymų, nesiliauti tikėti ir atkakliai vėl ir vėl mėginti uždegti lemputę... Ir jam pavyko!
Tačiau svajokite apdairiai: išsipildo ir praeityje „užsakytos“, bet pamirštos svajonės, kurių įgyvendinti nebenorime. Jei svajonė pasidaro nebeaktuali, nenumeskite jos visatoje, atšaukite. Noriu akcentuoti: svarbiausios sąlygos, kurios padeda svajonėms tapti tikrove, – aiškus žinojimas, ko ir kodėl trokštate, absoliutus pasitikėjimas Kūrėju ir nuoširdi padėka jam už tai, kas esate, ką jau gavote, gaunate ir dar gausite.