„Sumaištis, kurią išgyvename socialiniuose tinkluose nėra smulkmena. Ypač, kai realybė persikraustė į virtualybę. Atsidarę savo paskyras, net ir nenorėdami, esame įveliami į rietenas, apipilami sąmokslo teorijomis. O jau tuomet – sujauktu protu bei jausmais, pasimetę dažnai nebesuvokiame, kas ir kaip“, – sako menininkė Nomeda Marčėnaitė. Ji yra viena iš tų, kurie pasirašė „Kalėdinį atvirlaiškį“ – viešą kultūros žmonių bendruomenės kreipimąsi į Lietuvos valdžią, žiniasklaidą ir šalies piliečius.
„Kalėdiniame atvirlaiškyje“ rašoma apie tai, kad mūšis su koronavirusu nebus lengvas, tačiau susitelkę žmonės neabejotinai jį įveiks. Tai padaryti padės ir atsakingas valdžios žmonių, spaudos darbuotojų ir visuomenės lyderių požiūris, nuosaikus tonas bei atsakingas požiūris į savo darbą.
Viešą kreipimąsi pasirašę kultūros žmonės siūlo atsisakyti neapykantos, kuri jaučiama ne tik žiniasklaidoje ir politikoje, bet ir socialiniuose tinkluose.
Rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis tikisi, kad epidemijos akivaizdoje, nors ir pavėluotai, galime pradėti mokytis kitokios bendravimo kultūros – nesišaipyti, neniekinti, o patarti, siūlyti, diskutuoti be išankstinės nuostatos, jog kitaip galvojantis žmogus yra netikęs. „Neapykanta yra lyg dar vienas virusas, įsimetęs tarp žmonių, – jis sako, – nebrandumo ir netolerancijos virusas. Tokia santykių mutacija, kai iš kito pasišaipęs, jį paniekinęs, išjuokęs, jautiesi tarsi laimėjęs, nes kitas purvinas, o tu – švaresnis“.
Turėsime rimtų psichologinių pasekmių, jei ne pradėsime vieni su kitais tartis, o vis ieškosime, kas kvailesnis ir kaltesnis. Neabejoju, stogas nučiuoš ne vienam.
Vytautas V.Landsbergis neabejoja, kad toks bendravimas nebeveiksnus, destruktyvus ir net pavojingas. Ne visos šiukšlės turi būti sudėtos labiausiai matomoje vietoje, o jei dar spalvos sutirštintos ir pagražintos... „Neapykantos komentarai absoliučiai nuodija interneto erdvę“, – sako daugiau nei trisdešimt tūkstančių sekėjų savo feisbuko tinkle turintis menininkas.
Svarbiausias motyvas, paskatinęs Vytautą V.Landsbergį pasirašyti šią peticiją, buvo psichologų pareikštas nerimas, kad griežtojo karantino metu (ir po jo), gali stipriai išaugti smurtas artimoje aplinkoje, o taip pat ir prieš save. Ypač jeigu karantiną lydės agresyvūs viešosios erdvės virusai.
„Žmonės paprasčiausiai gali neatlaikyti. Turėsime rimtų psichologinių pasekmių, jei jau dabar nepradėsime vieni su kitais kalbėtis, tartis, o vis ieškosime, kas kvailesnis ir kaltesnis. Neabejoju, liaudiškai kalbant, stogas nučiuoš ne vienam“, – nerimauja Vytautas.
Architektas, dainininkas Algirdas Kaušpėdas supranta, kad Lietuva, kaip ir visas pasaulis, išgyvena gilią krizę. Pasirašęs „Kalėdinį atvirlaiškį“, jis kalba apie tai, kad kiekvienam iš mūsų reikia drąsos gyventi, būti sąmoningu, padoriu, tikinčiu ateitimi, savimi ir gailestingumu – didžiausia Dievo savybe.
„Atrodo, laikomės, esame tvirti, stiprūs, bet iš tiesų taip nėra. Esame išsigandę, pasimetę ir sutrikę. Būtent tokiose situacijose žmonės pradeda ieškoti kaltų, tiki sąmokslo teorijomis, o stresą mėgina malšinti pykčiu, nepasitikėjimu ir agresija. Virusas yra nelaimė, be abejonės, tačiau mūsų tautos gyvenime buvo jų ir didesnių – komunistinis, fašistinis virusas, kitos priespaudos. Pergyvenome tai, pergyvensime ir šį keistą laiką“, – neabejoja Algirdas Kaušpėdas.
Menininkė, televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė įsitikinusi, kad kai kurių dalykų turėtume mokytis nuo mažens – kaip reaguoti į keblias situacijas, kaip suprasti savo jausmus atsitikus bėdai, kokią žinią skleisti aplinkai, kai paprastų sprendimų nėra: „Vertėtų suprasti, jog nesame gerai išmokę gyvai bendrauti, o juo labiau – virtualiai. Kai kyla sumaištis, komunikavimas dažnai tampa panašiu į „sugedusį telefoną“, o diskusijos – kivirčais arba dar blogiau – laistymųsi purvais, negalvojant apie pasekmes.“
Nomedai akivaizdu, kad kiekviena informacija, kuri liečia visuomenę, sulaukia kurstytojų – trolių dėmesio. Jų komentarai bet kokią diskusiją paverčia jovalu. „Ir, štai, tikslas yra pasiektas – vietoje susikaupimo ir rimties, atsakomybės už savo veiksmus, mes pradedame ieškoti kaltų, o kažkas tuo metu tyliai krizena į ūsą“, – sako Nomeda Marčėnaitė.
Menininkai lyg sutarę tvirtina: užtenka ieškoti kaltų, besąlygiškai piktintis ir žaisti vaikų žaidimus „aš geras, o tu ne.“ Kino režisierius Kristijonas Vildžiūnas įsitikinęs, kad žodžio ir žmogaus laisvė mus įpareigoja – ypač tokioje nepavydėtinoje situacijoje, kurioje dabar esame. Žodžiai gali gydyti, suteikti paramą, bet gali ir žudyti. Todėl rinkti juos reikia atsargiai, galvojant apie kitus, labiau pažeidžiamus.
Apmaudu, tačiau atsiranda tikinčių, kad ligoninės – tuščios, o virusas yra išgalvotas. „Mūsų nedidelėje šalyje kiekvienas žmogus susiduria su užsikrėtusiais, jei ne savo šeimos, tai pažįstamų rate. Nėra kuo netikėti. O panika – ne strategija. Įmanoma paprastais būdais sumažinti užsikrėtimo riziką, padėti apsisaugoti artimiesiems. Nereikia sergančiųjų namų dažyti juodai, kaip maro metu“, – sako Kristijonas Vildžiūnas.
Tokios nuomonės laikosi ir Algirdas Kaušpėdas: „Visi kraštutiniai požiūriai byloja apie baimę, pasimetimą, bandymą pagrįsti savo teorijas. Tegul tie, kuriems virusas nėra objektyvi realybė, eina savanoriauti į bet kurią ligoninę – tuomet viską pamatys iš arti“.
Per tris dienas „Kalėdinio atvirlaiškio“ peticiją pasirašė per pusę tūkstančio žmonių, rašoma gruodžio 22-ąją išplatintame pranešime spaudai. Tarp pasirašiusiųjų – Nacionalinės premijos laureatai fotomenininkas Antanas Sutkus, kino režisieriai Audrius Stonys, Arūnas Matelis, Vytautas V. Landsbergis, Kristijonas Vildžiūnas, Mykolas Vildžiūnas, Aistė Žegulytė, kino prodiuserės UljanaKim, Dagnė Vildžiūnaitė, dailininkai Arvydas Každailis, Linas Liandzbergis, aktoriai Viktorija Kuodytė, Arūnas Sakalauskas, Rasa Samuolytė, Elžbieta Latėnaitė, teatro režisierius Aidas Giniotis, architektas Algirdas Kaušpėdas, menininkai Nomeda Marčėnaitė, Algis Griškevičius, rašytojai Ilona Ežerinytė, Alvydas Šlepikas, muzikantai Kęstutis Vaiginis, Arkadijus Gotesmanas, Dima Golovanov, dailėtyrininkės Gabrielė Žaidytė, Ramutė Rachelkevičiūtė, Aleksandra Aleksandravičiūtė, žurnalistės Rūta Noreikatė, Laisvė Radzevičienė, dainininkė Ieva Narkutė, kompozitorius Vytautas Leistrumas ir daugybė kitų.
Kreipimasis į Lietuvos valdžios, spaudos žmones ir visus geros valios piliečius
Mūšis su korona virusu nebus lengvas, bet vienaip ar kitaip jį laimėsime. Susitelkę mes galim įveikti šią pasaulį ir Lietuvą ištikusią nelaimę. Tačiau jau dabar specialistai kalba apie korona virusą lydintį nusivylimo bei neapykantos „virusą“, kuris irgi gali pasiglemžti nemažai aukų. Todėl prašome pirmiausia valdžios žmonių, spaudos darbuotojų ir visuomenės lyderių karantino metu:
- Kuo daugiau siūlyti, patarti, raminti, aiškinti
- Suspenduoti negatyvumą ir neapykantą
- Vengti skambių, skandalingų kalbų ir antraščių
- Vengti niekinimo, gandų skleidimo, tuščio politikavimo ir sąskaitų suvedinėjimo
- Neplatinti anoniminių neapykantos komentarų
Šalies menininkų bendruomenė kviečia visus panašiai mąstančius pasirašyti „Kalėdinį atvirlaiškį“. Peticiją rasite čia.