Šalies elitą pavergusi šou opera misterija „Vilniaus kronikos“ grįš per Kalėdas

Šou opera misterija „Vilniaus kronikos“  / Organizatorių nuotr.
Šou opera misterija „Vilniaus kronikos“ / Organizatorių nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2017-10-23 13:41
AA

Tik saujelės žmonių matytas, magiška didybe ir paslaptimi dvelkiantis Lietuvos istorijos muzikinis pasakojimas grįžta. Beveik 200 metų istoriją atskleidžianti Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus šou opera misterija „Vilniaus kronikos“ keliasi į uždarą erdvę ir gruodžio 26 d., antrąją Kalėdų dieną, bus parodyta Vilniaus „Siemens“ arenoje. Nepamirštamą reginį kurs Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras kartu su valstybiniu choru „Vilnius“ ir ryškiausiais Lietuvos operos solistais.

Operos misterijos „Vilniaus kronikos“ premjera įvyko Valdovų rūmų kieme šių metų rugsėjį ir iš karto sulaukė palankių žiūrovų bei kritikų vertinimų, tarp jų tokių šou pasaulio atstovų kaip Vytautas Juozapaitis, Vladas Kovaliovas, Juozas Liesis ir kiti. Tačiau dėl itin prasto oro, šou išvydo nedidelis būrelis žmonių. „Susidomėjimas buvo didžiulis, todėl mums buvo skaudu, kad negalime „Vilniaus kronikų“ parodyti visiems, norintiems išvysti. Džiaugiamės atsiradusia proga šį unikalų muzikinį-istorinį pasakojimą perkelti į uždarą erdvę, kuri mums, kūrėjams, suteiks dar daugiau galimybių įvairiems nestandartiniams ir nematytiems sprendimams. Didžioji legenda grįš dar gražesnė ir didingesnė“, – sako kompozitorius G. Rimkus Rimkevičius.

Šventinį vakarą „Siemens“ arenos scenoje pasirodys net150 atlikėjų, tarp kurių aktorius Vladas Bagdonas, „Triumfo arkos“ laureatė Joana Gedmintaitė, Lietuvos nacionalinės premijos laureatė Irena Milkevičiutė, prestižiniu „Kristoforu“ apdovanotas Audrius Rubežius, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Dainius Stumbras ir kiti. Drauge jie sukurs reginį, kuriame dera modernumas ir klasika. Jie sugriaus visas ribas tarp praeities ir dabarties, tarp klasikos, folkloro ir šiuolaikinių stilių.

Negana to, unikalų reginį perkėlus į uždarą erdvę, scenoje bus panaudota moderni, kur kas sudėtingesnė ir įmantresnė scenografija, didžiuliai LED ekranai, apšvietimas, specialieji efektai, pirotechnika, galingi lazeriai, kurie retai matomi klasikos renginiuose. Muzikinį istorinį pasakojimą papildys aktorių trupė, filmuoti rankų šešėlių teatro intarpai, grafiniai kronikų ir archyvinių dokumentų vaizdai, specialiai šiam projektui sukurti kostiumai.

„Paradoksalu, tačiau turime didingą istoriją, bet gana nedaug monumentalių muzikos kūrinių istorine tematika. Tiesą sakant, šį kūrinį ruošiau kaip dovaną ne tik Vilniaus miestui, bet ir visai Lietuvai. Juk ir progą šiemet turime ypatinga – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Tai bus nepamirštamas šou, kuris jau vertinamas kaip ateities klasika”, – atvirauja G. Rimkus Rimkevičius.

Šou opera misterija „Vilniaus kronikos“ – tai pasakojimas apie Lietuvos ir Vilniaus istoriją, apie didžiuosius kunigaikščius supusias meilės ir rūmų intrigas, kovas dėl sosto ir valdžios, didybės ir nuopuolio akimirkas.

„Vilniaus kronikos“ žiūrovus nukels į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo palikuonių Gediminaičių bei Jogailaičių valdymo laikus – nuo Gedimino iki karalaičio Kazimiero, kurio gyvenimas ir ankstyva mirtis tapo legendiniu krikščioniškojo Vilniaus simboliu. Čia atgis iškiliausios istorinės figūros, reikšmingos ir Vilniaus, ir visos Lietuvos raidai: Lietuvos didieji kunigaikščiai Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Vytautas, Lenkijos ir Lietuvos valdovas Jogaila, jo įpėdinis jaunesnysis sūnus Kazimieras bei pastarojo sūnus karalaitis Kazimieras, kuriam buvo lemta pasidabinti ne žemiškąja, o dangiškąja karūna.

Didžioji valdžia neįmanoma be ryškių moterų portretų. Tad šventinį vakarą bus atskleistos Jogailos motinos Julijonos, Kęstučio žmonos Birutės, Vytauto ir Lietuvos bei Lenkijos valdovo Kazimiero Jogailaičio sutuoktinės, karalių motina vadintos, Elžbietos Habsburgaitės istorijos.

Šou opera misterija „Vilniaus kronikos“ – kol kas didžiausias ir ambicingiausias žinomo kompozitoriaus G. Rimkaus Rimkevičiaus kūrinys. Kiek anksčiau šalies publiką jis jau buvo pavergęs misterija „Romeo ir Džiuljeta“ bei Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimui skirta muzikine istorine drama „Karalius Mindaugas“.