Saldus gyvenimas: medaus rūšys ir ypatybės

Medus / Fotolia nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2015-05-02 09:00
Gydytojas ir filosofas Avicena teigė, kad tas, kuris valgys medų ir gers pieną, bus jaunas ir sveikas it ridikas. Šį kartą pakalbėkime apie gamtos dovaną sveikatai ir grožiui – medų.

Kokybiškas, natūralus ir tinkamai vartojamas medus gali būti vaistas nuo daugelio ligų. Šį bičių produktą skubame pirkti ne tik tada, kai pasireiškia pirmieji peršalimo požymiai. Medų dažna šeimininkė naudoja įmantriems patiekalams gardinti ir grožio procedūroms: plaukų bei odos priežiūrai. Per dieną sveikas žmogus gali suvartoti 60–100 g medaus, o vaikams dar mažiau – ne daugiau kaip 30 g.

Su medumi reikia elgtis atsargiai ir žinoti jo ypatybes. Pavyzdžiui, jeigu vartosite šiltą arbatą su medumi, gali užkietėti viduriai. O jeigu gersite medų ištirpinę kambario temperatūros vandenyje prieš valgį – atvirkščiai.

Vartoti medų galima visiems. Jį galima vartoti net sergant diabetu, tačiau labai nedaug. Netgi jeigu esate alergiškas, galite pasirinkti tokį medų, kuris jūsų nepaveiks. Kiekviena medaus rūšis turi savo ypatumų.

Taip pat skaitykite: Manikiūro virtuozės „Instagram“ tinkle: pasisemkite idėjų

Grikių medus – medaus karalius. Jo spalvinė gama labai plati: nuo tamsiai geltonos su rusvu ar rausvu atspalviu iki tamsiai rudos, net juodos. Šis medus aštraus skonio ir kvapo, jame geležies ir baltymų žymiai daugiau negu kitose medaus rūšyse. Jį vartoja esant hemoraginiam insultui (kraujo išsiliejimas į galvos smegenis) bei širdies raumens nepakankamumui. Grikių medus stiprina organizmą ir ramina nervų sistemą.

Akacijų medus – šviesiausias, beveik baltas medus, su vos pastebimu kreminiu atspalviu. Palyginti gana ilgai nesikristalizuoja. Svarbu paminėti, kad kristalizuojasi visos medaus rūšys. Tiesa, greičiausiai kristalizuojasi medus, kuriame yra didelis gliukozės kiekis. Kristalų „grūdai“ gali būti ir smulkūs, ir stambūs. Manoma, kad jeigu medus kristalizuojasi stambiais „grūdais“, į jį yra pridėta cukraus. Tai ne visai tiesa. Štai, pavyzdžiui, grikių medui yra būdingi stambūs kristalai. O jeigu jis yra maišytas su kitos rūšies medumi, pavyzdžiui, dobilų, kristalai bus smulkūs.

Taip pat skaitykite: Supermaistas: žaibiška sveikatos dozė

Liepų medus – gana tirštas, šviesiai geltonas arba švarios gintarinės spalvos. Šviežiame liepų meduje ryškus tamsiai žalias atspalvis. Šis medus yra gera prakaitą varomoji priemonė, todėl jį vartoja sergant įvairiomis peršalimo ligomis bei gydo infekcijas.

Dobilų medus – šviesiai geltonos spalvos. Susikristalizavęs – beveik baltas. Naudojamas kepenų ligoms gydyti.

Barkūnų medus – šviežias būna nuo baltos iki šviesiai geltonos spalvos, o kai susikristalizuoja – visiškai baltas, kaip sako bitininkai, kaip sūdyti lašiniai. Šis medus puikiai tinka tiems, kurie kenčia nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Be to, jis pasižymi nuostabiomis skoninėmis savybėmis, skleidžia silpną, vanilę primenantį aromatą.

Kaip išsirinkti kokybišką medų?

Skonis, spalva ir kvapas toli gražu ne visi rodikliai, leidžiantys įsitikinti medaus kokybe ir natūralumu. Skystas, šviežias medus neturi būti drumstas. Norėdami nustatyti, ar medus pakankamai subrendęs, pamerkite į jį šaukštą. Brandus medus nuo šaukšto nuteka nenutrūkstama juosta, o kai jį vyniosite ant šaukšto, jis guls sluoksniais. Nebrandus (per anksti išimtas) medus paprasčiausiai nutekės nuo šaukšto. Kodėl tai svarbu? Nebrandus medus gali prarūgti.

Taip pat skaitykite: Trijų savaičių eksperimentas parodė, kaip kovoti su cholesteroliu

Medaus kristalizacija – natūralus ir geros kokybės požymis. Beje, kalbant apie medų, derėtų sakyti „kristalizuojasi“, o ne „cukruojasi“. Kaip juokauja bitininkai, jeigu medus „cukruojasi“, reiškia nusipirkote cukraus sirupo, o ne tikro medaus.

Medaus kristalizacijos laikas priklauso ir nuo augalų, nuo kurių buvo suneštas nektaras, ir nuo medaus laikymo sąlygų. Vėsiose patalpose medus kristalizuojasi greičiau.

Skystas medus būna vasarą (liepą–rūgpjūtį). Vėliau (po 1–2 mėn.), priklausomai nuo rūšies, jis kristalizuojasi. Lapkričio mėnesį medus jau turėtų būti susikristalizavęs. Todėl jei skystas medus parduodamas žiemą ar pavasarį,  jis arba pašildytas, arba nenatūralus (bitės buvo maitintos cukrumi). Atsiminkite, kad pašildžius medų, jis suskystėja, bet aukšta temperatūra (daugiau negu 45–50 °C) panaikina visas naudingąsias medaus savybes.

Taip pat skaitykite: Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė: „Derindami maistą, galime ir sulieknėti“

Beje, susikristalizavęs medus kokybe nė kiek nenusileidžia skystam medui, jame išlieka visos naudingosios savybės. Todėl nerekomenduojama jo šildyti arba dėti į karštus gėrimus. 

Pridedame patiekalų receptus, kuriems reikalingas medus:

{recipe|3932}{recipe|3045}{recipe|2470}{recipe|393}{recipe|4308}{recipe|3176}{recipe|3257}{recipe|4255}{recipe|3364}
Ji24.lt

Naujausi straipsniai