Kartą vyriškis stebėjo keblią situaciją. Berniukas nepajėgė susitvarkyti su dideliu saldainiu: kišo jį į burną, traukė, ėmė iš vienos rankos į kitą, o šias valėsi į šonus. Pribėgusi motina subarė, vaikas paplūdo ašaromis... Vyras susimąstė: kas čia yra ne taip? Kodėl saldainis, užuot džiuginęs, tapo konflikto priežastimi? Jis suprato, kad reikia ką nors keisti, tik dar nenumanė, ką. Tas vyriškis buvo Enricas BERNATAS, po kelerių metų sukursiantis vieną garsiausių ispaniškų prekių ženklų – CHUPA CHUPS.
Bernatas nebuvo naujokas cukraus pasaulyje. Vaikystėje jis gyveno saldumynais ir tam turėjo net keletą priežasčių. Senelis buvo pirmasis saldainių gamintojas Ispanijoje, o tėvas laikė konditerijos krautuvę, todėl Enricas nuolat atsidurdavo diskusijų apie cukraus meno tobulinimą epicentre, pagelbėdavo dėdamas saldainius į dėžutes, tvarkydamas parduotuvę ir atlikdamas kitus nebūtinai saldžius darbus.
Baigęs studijas, jaunatviško entuziazmo vedamas Bernatas ėmėsi nuosavo verslo. Tiesa, gaminti sausainius, marcipaną, limonadą ir šaltą kavą ilgai netruko – buvo pakviestas į kompaniją, kuriančią produkciją iš obuolių. Čia jam ir kilo mintis apie saldainius ant pagaliukų. Palaikymo iš kompanijos vadovų jaunasis antrepreneris nesulaukė – niekas nesuprato, kam gaminti produktą, kurio rinkoje gausu, ir apskritai, kokie dar pagaliukai?