Šąla rankos, šąla kojos – kaip jomis pasirūpinti?

Šąlančios rankos / Vida Press nuotr.
Autorius: Faustina Bružaitė
Publikuota: 2018-03-10 12:39
Šie nemalonūs pojūčiai erzina ir vargina, bet fizinis diskomfortas – dar ne viskas. Tai – tik ledkalnio viršūnė. Ledinės galūnės gali sufleruoti apie ligas, gali tapti moterų ir vyrų smarkių ginčų priežastimi... Pasižiūrėkime, kas po vandeniu.

Girdėjote apie kišenių šildytuvus?

Greičiausiai ir per šias Kalėdas Jenni Falconer, garsi Didžiosios Britanijos radijo ir televizijos laidų vedėja, gavo įvairių daiktų, skirtų sustirusiam kūnui šildyti. Žvaigždė yra sakiusi žiniasklaidai: „Per Kalėdas draugai man nuolat dovanoja netradicinių dovanų, pavyzdžiui, levandomis kvepiančių kišenių šildytuvų, šylančių kojinių ir pagalvių užvalkalų.“ Reikalas tas, kad sportiškajai Jenni, maratonų dalyvei, labai puikiai pažįstamas diskomfortas, kurio priežastis – šąlančios rankos ir kojos. Sportuojantys žmonės paprastai ieško, kuo atsivėsinti, o Jenni turi Reino sindromą. „Jis mane kankina nuo septyniolikos ir gali sukelti tokį skausmą, kad iš akių ima trykšti ašaros. Labai keista, bet nereikia didelio šalčio, kad prasidėtų spazmai. Vieną vasarą ilsėjausi Maldyvuose ir leidau laiką pliaže. Staiga papūtė švelnus brizas. Dauguma aplink mane esančių žmonių, aišku, apsidžiaugė, bet tik ne aš: jis pažadino Reino sindromą.“ Vis dėlto šis sindromas dažniau pasireiškia šaltymečiu.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr.
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr.

Gera japono idėja

Praėjusio šimtmečio pradžioje rankų šildytuvą išrado ir rinkai pristatė japonas Niichi Matoba. Nūnai norintys gali įsigyti vienkartinių ir daugkartinio naudojimo rankų ir kojų šildymo priemonių. Savaime kaistančios – patogios, bet jos tinkamos naudoti tik kartą. Yra ir kuru pildomų, tačiau su jomis daugiau vargo. Apskritai toks daikčiukas gali teikti kūnui šilumą nuo pusvalandžio iki keliolikos valandų.

Reino fenomenas

Prieš porą metų amerikiečiai profesoriai Fredrickas Wigley ir Nicholas Flavahanas įtakingame medicinos žurnale paskelbė, kad Reino sindromas (pavadinimas susijęs su pirmą kartą jį apibūdinusiu medicinos studentu Maurice’u Raynaud) kamuoja 3–5 proc. žmonijos. Kituose šaltiniuose minimas įspūdingesnis skaičius – 10 proc.

Reino sindromą suaktyvina šaltis arba stresas, dažniausiai kenčia plaštakos ir pėdos, bet bjaurūs pojūčiai gali apnikti ir nosį, ausis, spenelius, smakrą.

Reino sindromą suaktyvina šaltis arba stresas, dažniausiai kenčia plaštakos ir pėdos, bet bjaurūs pojūčiai gali apnikti ir nosį, ausis, spenelius, smakrą. Iš pradžių galūnės ima tvinkčioti, jų oda pabąla, pamėlsta, būna, pasireiškia tirpimas, nejautra. Visa tai nutinka dėl smulkiųjų kraujagyslių spazmų – juos dažniau junta moterys. 15–30 metų – amžius, kai sindromas gali pasireikšti pirmą kartą. Spazmai gali trukti varginamai ilgai, o kai jie dingsta ir kraujotaka suaktyvėja, galūnės dėl atplūstančio kraujo parausta, paburksta, tampa skausmingos.

Štai toks tas Reino sindromas, kitaip – Reino fenomenas, kurio priežasties gydytojai dažnai negali nurodyti. Jei jums – pirminis Reino sindromas (ta forma, kurios priežastis neaiški), tiesiog teks jį kęsti taip, kaip kenčia Jenni Falconer. Vis dėlto žinoma, kad vyresniame amžiuje, maždaug nuo 35-erių, jo atsiradimą neretai paskatina kita liga. Antrinis Reino sindromas – ženklas, kad būtina tvarkytis sveikatą. Jei atpažinote savo simptomus, dėl šventos ramybės nueikite pas gydytoją.

Išmėgintos savigalbos priemonės

  • Visais įmanomais būdais saugotis šalčio ne namie. Padeda aprangos sluoksniavimas, drabužiai iš specialių audinių (pasižyminčių termoizoliacinėmis savybėmis, nepralaidumu vėjui), kepurė (jei galvai šilta – šilčiau ir galūnėms), jau nekalbant apie kumštines pirštines, vilnones kojines ir šilumą užtikrinančią avalynę. Išmėginkite ir galūnių šildytuvus.
  • Miegoti su kojinėmis, o gal ir pirštinėmis.
  • Iš šaldiklio maisto produktus imti mūvint pirštinėmis.
  • Nerūkyti: dėl nikotino poveikio žemėja odos temperatūra, organai prasčiau aprūpinami deguonimi, o tai skatina spazmus.
  • Atsargiai vartoti migreną mažinančius, kraujospūdį reguliuojančius vaistus.
  • Vengti stresinių situacijų, praktikuoti įvairias įtampą šalinančias technikas (meditaciją, raumenų tempimo ir atpalaidavimo pratimus ir kt.).
  • Reguliariai mankštintis (ypač naudingi pratimai, kurie aktyvina širdies darbą ir kraujo tekėjimą į galūnes).
  • Spazmui prasidėjus, masažuoti sustingusias galūnes.
  • Persikelti gyventi ten, kur šiltesnis klimatas.

Kitos priežastys

Jei kaltas ne Reino sindromas, tada kas? Kraujas intensyviau teka ten, kur yra raumeninio audinio, o šilumą gerai sulaiko riebalinis audinys. Pėdos ir plaštakos nepasižymi nei vieno, nei kito gausa. Be to, jos nutolusios nuo gyvybiškai svarbių organų, kuriuos kūnas pirmiausia stengiasi aprūpinti šiluma, atnešama kraujo.

Specialistai mini tokias potencialias pėdų ir plaštakų šalimo priežastis (jos blogina kraujotakos sistemos darbą): netinkama mityba, žiemiškiems orams nepritaikyta apranga ir avalynė, liesumas, nuovargis, stresas, anemija, žemas kraujospūdis, ateroskleroziniai kraujagyslių pažeidimai, cukrinis diabetas, sumažėjusi skydliaukės funkcija, nusilpę inkstai, hormoninių preparatų vartojimas...

Elgsitės tinkamai, jei...

  • Išsitirsite sveikatos būklę ir padedamos medikų išsiaiškinsite galimas galūnių šalimo priežastis.
  • Pasidomėsite, kur pėdose ir plaštakose yra akupunktūrinių taškų, susijusių su kraujotakos reguliavimu, ir juos masažuosite.
  • Skatinsite galūnių kraujotaką visais įmanomais būdais: reguliariai darysite rankų ir kojų pratimus, masažuosite jas voleliu, šepečiu, mindžikuosite ant dygliuoto jogos kilimėlio ir pan.
  • Sėdėsite taisyklingai: kai nugara tiesi, niekas niekur neužspausta, kraujas teka geriau.
  • Sušalusias galūnes šildysite ne karštu vandeniu (kenkia odai!), o šilto vandens vonelėmis su kaitinamaisiais komponentais: eteriniu aliejumi, maltais pipirais ar garstyčiomis.
  • Gersite daugiau vandens – jo reikia, kad kraujas netirštėtų.
  • Dažniau mėgausitės karštomis arbatomis – su vaistažolėmis, gvazdikėliais, imbierais, ribosite kavą, kokakolą, juodąją arbatą.
  • Skaninsite maistą aštriais prieskoniais – jie skatina kraujotaką ir šildo organizmą iš vidaus.
  • Pirmenybę teiksite liesai mėsai, sėkloms, kruopoms, daržovėms. Pastarųjų kasdien vertėtų valgyti įvairių spalvų: raudonos, geltonos, oranžinės, žalios, violetinės, baltos.
  • Vengsite jau minėto nikotino ir alkoholio: dėl pastarojo kūnas patiria staigų šilumos antplūdį, tačiau jį lydi nepageidautinas atoveiksmis – kūnas greitai atvėsta ir bendra jo temperatūra krinta.
  • Vartosite kraujotakos sistemos darbą gerinančių papildų: omega 3 nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų B, C, magnio, kofermento Q10, ginkmedžių. Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, pademonstravęs, kad išgėrus ginkmedžių papildo jau po valandos kraujo srovė kapiliaruose sustiprėjo 57 proc.
  • Vengsite ankštų batų, diržų, pirštus spaudžiančių žiedų.
Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Moterys vargsta dažniau

Ir moterys, ir vyrai pajunta šaltį, kai atšąla oda. Jos komfortišką temperatūrą užtikrina kapiliarais tekantis kraujas, sukuriantis mikrocirkuliaciją. Jei po odos paviršiumi esantys termoreceptoriai pajunta šaltį, organizmas duoda kapiliarams komandą „užsispausti“ – kad kraujo srovė pirmiausia tekėtų ir neštų šilumą ten, kur svarbiausia, t. y. į širdį, plaučius ir kitus vidaus organus. Nustatyta, kad maksimalus į galūnių odą atitekančio kraujo kiekis per minutę – 2–3 litrai, tačiau kai žmogui šalta, srovė gali sumažėti iki 0,02 litro per minutę. Štai kodėl šaltyje rankos pabąla ir pamėlsta. Moterims tai nutinka dažniau, nes paprastai jų kapiliarai net į nedidelį šaltį reaguoja audringiau nei vyrų: moteriškasis hormonas estrogenas veikia periferinių kraujagyslių darbą ir daro jas jautresnes temperatūrų pokyčiams.

Manoma, jog gamta sukūrė tokį mechanizmą tam, kad besilaukiančios moters organizmas maksimaliai gerai apsaugotų vaisių nuo šalčio. Kita vertus, moterys paprastai turi daugiau riebalų nei vyrai. Jau minėjome, kad riebalai gerai sulaiko šilumą. Kuo žmogus riebesnis, tuo geriau apsaugoti jo vidaus organai, bet riebalai trukdo šilumai pasiekti odą. Kaip žinia, vidutinė moteris, palyginti su vidutiniu vyru, turi mažiau šilumą generuojančių raumenų, jos medžiagų apykaita lėtesnė. Dar viena svarbi aplinkybė: vyrams nebūna menstruacijų. Prieš jas moterų kūno temperatūra krinta, menstruacijos mažina ir geležies kiekį organizme, o tai stabdo raudonųjų kraujo kūnelių gaminimą ir mažina kūno šilumą.

Šiais skirtumais mėginama aiškinti didelę Reino sindromo „meilę“ dailiajai lyčiai: skelbiama, kad moterys juo serga devynis kartus dažniau nei vyrai.

Atverkite jiems akis

Reikalingos delikačios derybos, kad būtų palaikoma abiem pusėms priimtina temperatūra.

Pasirodo, pasaulyje daugybė porų nuolat barasi dėl gyvenamosios aplinkos temperatūros. Paprastai vyrams norisi, kad ji būtų žemesnė, moterims – aukštesnė. Tai vyksta ir darbo aplinkoje, jei komanda mišri. Taigi moterims verta savo pačių labui išaiškinti vyrams, kad ir šiuo atžvilgiu jos – iš Veneros, o jie – iš Marso. Kompanija „Corgi HomePlan“, padedanti britams spręsti šildymo problemas, atlieka tyrimus, susijusius su tėvynainių šilumos poreikiu. Pasak vieno iš jos vadovų Peterio Southcotto, „reikalingos delikačios derybos, kad būtų palaikoma abiem pusėms priimtina temperatūra. Bet kokie pokyčiai turėtų būti atliekami atsargiai – kad niekas neturėtų priekaištų“.

Naujausi straipsniai