Ne tik kruopščiai kuriamais papuošalais, bet iš sagomis, gimstančiomis iš įvairių metalų, garsėjantis juvelyras Karolis Gustas įsitikinęs, kad idėją galima parduoti ar paskolinti tik vieną kartą.
„Sagomis, kaip meno kūriniais, susidomėjau prieš daugiau nei metus. Kadangi tokį dirbinį, kuris ne tik puoštų drabužį, bet ir atliktų konkrečią funkciją, manęs pagaminti paprašė dizainerė Olesia Les, kitų, norinčiųjų bendradarbiauti pasiūlymų teko atsisakyti nors ir kaip viliojančiai jie beskambėtų“, – su šypsena sakė kaunietis juvelyras.
Naujausios jo kurtos sagos yra iš melchioro, užsegamos sidabrinėmis kilputėmis. Jos, anot autoriaus, yra blizgios bei šaltesnio atspalvio nei sidabras. Anksčiau dažno drabužio būtinąjį atributą K.Gustas yra kūręs ir iš žalvario.
Juvelyras juokavo, jog sudėtingiausia yra ne pagaminti pačią sagą, bet išpildyti stambų užsakymą.
„Dažnai jų vienu metu reikia daugiau nei 100 vienetų. O tai jau – ilgas techninis procesas. Juk kiekviena saga yra rankų darbo, gaminta individualiai“, – atviravo pašnekovas.
K.Gustas, juvelyrika susižavėjęs dar besimokydamas mokykloje, sako, kad kūrybai tenka apie 20 proc. viso jo laiko. Likusias valandas kruopštus vaikinas, reikalaujantis iš savęs tobuliausio rezultato, skiria dirbiniams poliruoti, blizginti bei išdailinti. Jo tikslas – į mažą daiktą sutalpinti kuo daugiau informacijos.
„Su Olesia mūsų nuomonės sutampa. Ją vadinu savo kūrybine sese. Dizainerė yra viena atkakliausių ir tiksliausių, iš tų, kurių darbus yra tekę matyti“, – sakė K. Gustas.
Kurdama naujausią drabužių kolekciją, kuriai ir buvo naudoti autoriniai juvelyro darbai, Olesia Les praleido ne vieną parą prie trikotažo, medvilnės ir taftos rankomis siūdama žvynelius. Vėliau iš jų gimė trys suknelės. Darbas pareikalavo didelės atidos, nes žvyneliai yra pritvirtinti po vieną bei tarpusavyje nėra sutvirtinti siūlais. Net apžiūrint išvirkščiąją drabužio pusę tampa akivaizdu, jog šimtai skirtingo dydžio žvynelių prisiūti yra po vieną.
„Šitą techniką pirmą kartą išbandžiau prieš keletą metų ir nuo to laiko žinojau, kad ji man pasitarnaus kuriant vardinę aprangą“, – sakė Olesia Les.
Jos įsitikinimu, tiek rankų darbo sagos, tiek ypatingai atidžiai prie audinio pritvirtintos kitos detalės drabužiams suteikia išskirtinumo.
