Jei kada nors atrodė, kad ai, atėjo mada ir praeis, pagalvokite dar kartą. Ryškiausios praėjusių dešimtmečių tendencijos – kai kurios jau tapusios klasika, kitos – dažnai tampa kaukių vakarėlių kostiumais (aštuntojo dešimtmečio disko stilius su platformom ir perukais – viena tokių), o kai kurios šiuolaikinėje madoje yra aktualiausios. Ir puiku yra tai, kad visos tos tendencijos draugiškai egzistuoja, viena kitai netrukdydamos – ant podiumų ir gatvėje.
Juoda maža suknelė, trečiasis dešimtmetis
Madam Chanel 1926-aisiais pasiūlyta juodos universalios suknelės idėja nesulaukė ypatingo susidomėjimo: juoda iki tol buvo gedulo, tarnų bei tarnautojų spalva. Marketingas ir 1929-aisiais prasidėjusi Didžioji Depresija padėjo vartotojoms įvertinti nebrangios, visada stilingos juodos suknelės universalumą. Šiuolaikinės gatvės pamaivos jei renkasi juodą suknelę – tai įspūdingą.
Kelnių kostiumas (ketvirtasis dešimtmetis)
Įtakingos ir maištingos ketvirtojo dešimtmečio aktorės Marlene Dietrich dėka, plačių kelnių kostiumas tapo įkvėpimo šaltiniu dizaineriams ir neramių sielų madistėms. Tiesa, jo kelias iki populiariosios mados buvo ilgas – net iki aštuntojo dešimtmečio, kai Yvesas Saint Laurent'as sukūrė Marlene Dietrich inspiruotą kostiumą, o jo replika, kad „nieko nėra seksualiau už moterį su vyrišku kostiumu“, užtikrino nepajudinamą kostiumo poziciją madoje ir garderobuose. Šiuolaikinėje madoje kelnių kostiumas yra aktualiausių tendencijų Nr. 1.
Pieštuko silueto sijonas, šeštasis dešimtmetis
Christiano Dioro pasiūlytas stamantrus vapsvos siluetas buvo nepatogus, kaustantis ir toks seksualus, kad nepatogumas netrukdė jam tapti geidžiamiausiu, o vėliau – klasikiniu. Klasikinio sijono titulas pelnytas – pieštukiniai midi sijonai grakština siluetą, ilgina kojas ir tinka visoms figūroms.
Mini sijonas, septintasis dešimtmetis
Mary Quant sukūrė ne šiaip sijoną: mini septintajame dešimtmetyje tapo laisvės (iš socialinių moteriškumo gniaužtų) ir feminizmo simboliu. Mini sijono reputacija laikui bėgant apsivertė aukštyn kojom, tačiau šis drabužis visada buvo karštų diskusijų objektas. Šiuolaikinė mada skoningai sugrąžino jį į garderobus – derinami su nepermatomomis pėdkelnėmis arba visai be jų, dideliais švarkais, marškiniais, mini sijonai yra tiesiog drabužis. Be socialinių reikšmių.
Platforminiai batai, aštuntasis dešimtmetis
Pirma sukurti ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose, platforminiai batai tapo stulbinamų aukštumų aštuntajame dešimtmetyje, įskaitant ir vyrų avalynę. Šiuolaikinės platformos – beveik nenutolusios nuo istorinių: ir grakštūs vintažiniai, ir beveik plytos storumo platforminiai aukštakulniai beveik kas sezoną blyksteli dizainerių kolekcijose ir yra mėgstami gatvės pamaivų. Prijaučiančioms bohemiškam stiliui ir mėgstančioms platėjančius džinsus stilingesnių batų ieškoti neteks.
Skinny džinsai aukštu juosmeniu, devintasis dešimtmetis
Mitai tebesklando apie tai, kaip įsisiprausti į keturiais dydžiais mažesnius, kieto raw denimo džinsus (mūsiškiai su elastanu dar buvo neartimoje ateityje). Vienas ekstremalesnių būdų – mirkstant vonioje, o po to leisti jiems išdžiūti ant kūno – tokiu atveju audinys prisitaikys prie kūno formų. Šiuolaikinės madistės, nepaisant tamprių džinsų galimybių, įvertino 100 proc. medvilnės denimo suteikiamą liekninamąjį efektą, pavydėtiną vaizdą iš nugaros, be to, kad šie – nesudėvimi.
Minimalizmas, dešimtasis dešimtmetis
Asketiškas minimalizmas buvo labiausiai šokiruojanti tendencija po devintojo dešimtmečio eksceso. Niaurūs, dekonstruoti, ypač ribotos spalvų paletės modeliai, kurių pradininkai buvo japonų dizainerių būrelis su Rei Kawakubo priešaky bei Maison Martin Margiela, vėliau atsidūrė ant... nuobodumo ribos. Modernus minimalizmas nebėra toks niaurus, asketiškas ir tikrai nenuobodus, nesipurto spalvų, tačiau išlaiko švarų ir architektūrišką siluetą.
