Rūta Vainienė: Skolų chuliganai

Rūta Vainienė / Redos Mickevičiūtės nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
AA

Jeigu jūsų paklausčiau, kaip manote, ar už atliktą darbą, suteiktas paslaugas, parduotas prekes turi būti atlyginama, neabejoju – visi atsakytumėte: taip, būtinai. Į klausimą, ar atsiskaityti reikia per sutartą laiką, irgi absoliuti dauguma atsakytumėte, kad taip. Sutiktumėte, kad ir skolas reikia grąžinti: žinoma, kaipgi kitaip? Deja, bet kitaip gali būti ir būna taip dažnai, kad ši – įsiskolinimų – sritis nuolat yra aktualiausia įvairiais finansiniais lygmenimis.

Valstybės mastu stebimi pradelsti įsiskolinimai, nes jų augimas gali byloti apie prasidėjusią finansų krizę. Skaičiuojama, kiek savivaldos ir valstybės institucijos skolingos verslui už prekes ir paslaugas, kiek įmonės skolingos vienos kitoms, kiek gyventojai skolingi įmonėms, kiek visi skolingi bankams. Pradelstos skolos siekia dideles sumas. Antai gyventojų pradelstos skolos sukasi apie milijardą eurų. Išdalijus visiems lietuviams, net ir naujagimiams, kiekvienas esame skolingi daugiau nei 330 eurų. Visos Lietuvos įmonės yra pradelsusios kiek daugiau nei milijardą eurų. Jos taip nenori apmokėti sąskaitų, kad verslo ginčai nukeliauja iki teismo dažniau nei Latvijoje ir Estijoje.

Statistikos departamentas skelbia pirkėjų įsiskolinimus dienomis pagal veiklos sritis, per kiek dienų įmonės vidutiniškai apmoka sąskaitas. Išradingieji kuria anekdotus. Štai vienas. Įmonė suteikė paslaugų kitai įmonei, bet šioji niekaip neatsiskaito. Neiškentęs įmonės direktorius skambina skolininkės buhalterei, pasipiktinęs reikalauja apmokėti sąskaitą. Buhalterė direktoriui ramiai paaiškina: „Gerbiamas direktoriau, mūsų įmonėje įvesta nauja tvarka. Visos gautos sąskaitos faktūros dalyvauja loterijoje. Mes jas metame į būgną ir jį sukame, tada ištraukiame po vieną. Tą, kurią ištraukiame, ir apmokame. Būkite su manimi malonus, nes kitaip jūsų sąskaita loterijoje tiesiog nedalyvaus!“

Kai kurie skolininkai neatsiskaito ne todėl, kad neturi pinigų, o todėl, kad turi savotišką ydą, blogą įprotį neatsiskaityti.

Juokas juokais, bet vėlavimo, net vengimo atsiskaityti kultūra tiek išplitusi, kad skolų išieškojimo įmonės užverstos darbu ir jo nemažėja. Daugiausia rūpesčių, beje, būtent tada, kai neatsiskaito gyventojai. Kartais jų skolos nedidutės, bet jų susidaro nuolat. Iš tikro, kai kurie skolininkai neatsiskaito ne todėl, kad neturi pinigų, o todėl, kad turi savotišką ydą, blogą įprotį neatsiskaityti. Jie tiesiog prastai jaučiasi, jei sąskaitas apmoka laiku, visada delsia tai padaryti ir laukia bent poros priminimų. Maža to, iš tokio vėlavimo atsiskaityti jie neturi jokios finansinės naudos: nei tuos pinigus suka, nei kaip nors kitaip jų srautus subalansuoja. Tiesiog jie atsainiai žiūri į tai, kad savo sąskaitų neapmoka laiku. Jiems, matyt, labai sunku atsisveikinti su pinigais – delsdami jaučiasi kontroliuojantys padėtį ir saugesni. Jiems turbūt atrodo, kad visas šis finansinis chuliganizmas praeina be pasekmių.

Kaip žinia, nieko nebūna be pasekmių. Reputacija yra viena iš pasekmių. Štai mano pažįstamas atviravo, kad visada yra skolingas savo daugiabučio bendrijai. Motyvas – šioji ir taip turi surinkusi iš gyventojų daug pinigų ir jų nepanaudoja. Štai kitas veikėjas neapmoka garažų bendrijai 30 eurų – dėmesio – metinio mokesčio, nes mano, kad valytoja prie jo durų šluoja per mažai. Tokie asmenys kuria nepatikimų reputaciją, istoriją, kuri ne tik užsifiksuoja žmonių galvose – užfiksuojama ir popieriuje. Informacija apie skolas kaupiama, apibendrinama – kuo toliau, tuo mažiau informacijos galima nuslėpti nuo kitų akių. Gerai, kad taip yra.

Mat įsiskolinimo atveju visada yra antra pusė. Ta, kuri laukia apmokėjimo. Jei tai įmonė, ji laukia apmokėjimo, nes turi atsiskaityti su darbuotojais už darbą, su tiekėjais – už žaliavas. Jei tai – bankas, jis irgi laukia apmokėjimo, nes jam ne tik algas reikia mokėti. Jam reikia grąžinti indėlius, aptarnauti klientų sąskaitas. Jei tas kitas – žmogus, jis irgi laukia apmokėjimo, nes turi savo poreikių, planų. Ir net ne todėl reikia apmokėti, kad šie laukia ir kad jiems reikia. O todėl, kad įvykdė tai, kas buvo sutarta: teikė paslaugas, dirbo, vežė prekes. Už tai turi būti atsiskaityta ir laiku.

Visada yra ta antra pusė ir ja gali tapti kiekvienas. Verta tai prisiminti kas kartą, jei kiltų minčių apie chuliganišką skolų loteriją.

Skaitykite daugiau