„Svarbiausia – idėja“, – taip dar prieš gerą dešimtmetį buvo sakoma visiems, galvojantiems apie nuosavą verslą ar jo plėtrą. Įvairūs organizacijų kultūros ir vystymo specialistai idėjų svarbą iškėlė į neregėtas aukštumas. Idėja buvo prilyginta kūrybiškumui ir tapo jo matu. Neturi idėjų? Tai – prastai. „Idėjų vedami žmonės žymiai dažniau pateikia idėjų (ir pasiekia rezultatų), nei rezultatų siekiantys žmonės pasiekia rezultatų (ir pateikia idėjų)“, – labai mėgo sakyti jie.
Idėjos svarba verslui buvo taip sureikšminta, kad lengvai atimdavo norą imtis veiklos iš tų, kurie kokių nors iš koto verčiančių idėjų tiesiog negalėdavo sugalvoti.
Vien faktas, kad tik nedidelė dalis startuolių išgyvena ilgiau nei dvejus metus, iškėlė klausimą: o gal nebe idėja yra svarbiausia?
Tai versdavo juos jaustis blogai. Sugalvoti ką nors visiškai naujo nebuvo taip paprasta – atrodė, kad visi dviračiai jau kadaise išrasti ir ištobulinti. Virsmas idėjų fronte įvyko ne taip seniai, kai pasaulį užvaldė startuoliai – visai naujos idėjos pagrindu kuriami verslai, dažniausiai susiję su šiuolaikinių mobilių ir virtualių informacinių technologijų panaudojimu. Idėjos ten jau nebėra joks deficitas – naujosios platformos atvėrė neregėtas erdves: idėjų dabar tikrai yra daugiau nei bet kada yra buvę, savotiškas jų perteklius. Jų jau niekas nebeslepia ir nebeskuba patentuoti – kaip tik noriai dalijasi visiškai nemokamai arba labai pigiai. Vien faktas, kad tik nedidelė dalis startuolių išgyvena ilgiau nei dvejus metus, iškėlė klausimų: o gal nebe idėja yra svarbiausia? Ir jei ne ji – tai kas tada?
Tada, žinoma – komanda, idėjas įgyvendinantys žmonės. Ir jau ne tiek svarbu, ar toji idėja yra visiškai šviežia, ar siekianti dviračio laikus. Dabar šūkis apsivertė ir perfrazuojant tapo maždaug toks: geriausia komanda išsuks net ir nuvalkiotą ar ne itin patrauklią idėją, o štai prasta komanda gali sužlugdyti net ir geriausią idėją. Orientacija į įgyvendinimą, į rezultatus, o ne į pačios idėjos unikalumą ar išskirtinumą yra svarbiausias akcentas. Įgyvendintojai tapo kūrėjais tiesiogine šio žodžio prasme: sugalvoti – gerai, bet reikia, būtina, lemtingai svarbu ir padaryti.
Neabejoju, ir jūs pažįstate tokių žmonių, kurie žarstosi idėjomis, net imasi kai kurias jų įgyvendinti – ir užstringa. Nesėkmę nurašo idėjai – ir imasi kitos. O yra kitokių verslininkų: ko besiims, kad ir tradicinių sričių – prekybos, gamybos, jiems sekasi. Kaip taikliai pasakė buvęs vienos didelės įmonės vadovas: „Šioje įmonėje aš – kvailiausias, visi kiti čia dirbantys – ir protingesni, ir darbštesni. Dėl to man ir sekasi, kad samdau protingesnius už save.“
Iš tikro, jokios naujos idėjos ir komandos priešpriešos neatsirado. Visais laikais žmonės buvo labai skirtingi: vieni – labiau idėjų konstruktoriai ir generatoriai, kiti – nuoseklūs ir atkaklūs įgyvendintojai. Vieni kitiems reikalingi, vieni be kitų – nė iš vietos. Tai, kad akcentas yra nebe tiek pati idėja, kiek jos įgyvendinimas, yra labai viltingas ir nešantis teisingą žinią ženklas. Pirma, jei neturi idėjos – nieko tokio. Gal ją turi kas nors kitas, o jeigu ir ne – viskas, kas kadaise buvo paprasčiausiai nauja idėja, dabar gali būti tiesiog geriau įgyvendinta. Kelias atviras.
Antra, jei jau idėjų įgyvendinimo etapas yra tiek lemtingas, vadinasi, nėra vieno teisingo kelio, vieno teisingo atsakymo. Jų gali būti daug ir įvairių – tiek, kiek yra tų, kurie imasi daryti. Ir jei jūs savo vaikui (ar mokykla jūsų vaikui) duosite spręsti tik testų užduotis, kur yra vienas teisingas atsakymas, jūs jį paklaidinsite. Ir jei į darbą priimsite žmogų tik remdamiesi testais (panašiai, kaip tai daroma atliekant gebėjimų testą viešojoje tarnyboje), jūs save paklaidinsite.
Gal tik moksle, ir tai tik tiksliuosiuose moksluose, ir tai – jau nebe, egzistuoja vienas teisingas atsakymas. Gyvenime, kuriame sprendžiamos realios žmonių problemos ir jas sprendžia realūs galvojantys žmonės, tokio vieno teisingo varianto tiesiog nėra. Komandoje nebūna paruoštų teisingų atsakymų – komandoje yra ieškoma, kiekvienoje – vis kitaip ir kaskart – vis kitaip. Progresas ir vyksta dėl to, kad su viena idėja galima keliauti skirtingais keliais – ją įgyvendinančių žmonių dėka.