Rūta Vainienė: Jausmas – irgi argumentas

Rūta Vainienė / Redos Mickevičiūtės nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
AA

Atrodytų, pinigai susiję su išskirtinai racionaliu pasauliu – sprendimais, paremtais kietais argumentais, protu, logika ir ekonominiais skaičiavimais. Gajus požiūris, kad verslininkai mąsto „Excel“ funkcijomis, biudžetais, formulėmis ir skaičių lentelėmis. O štai intuicija – tai tarytum kito pasaulio dalis. Gal būdingesnė moterų priedermei, gal pasiteisinanti, kai reikia prognozuoti meno, mados tendencijas, bet ne priimti verslo, investavimo sprendimus. Juolab kad intuicijos nepamatuosi, nepagrįsi įrodymais, nepateiksi skaidrėse ir net negalėsi dorai paaiškinti.

Pati intuicija – neapčiuopiama, dažnai nepažinsi nei su kuo ji valgoma, nei kokia kalba ji kalba. Šis iš lotynų kalbos atėjęs žodis reiškia žvelgimą į vidų, į esmę, o mes dažnai ją apibūdiname kaip nuojautą – vidinį jausmą. Sakytum, ką gi bendro jausmai ir jais pagrįsti sprendimai gali turėti su pinigų uždirbimu?

Kad ir kiek ši kategorija atrodytų tolima, visgi ji nėra nei svetima, nei priešinga ekonominiam gyvenimui. Kaip mūsų galvoje darniai funkcionuoja abu smegenų pusrutuliai, kūrybiškasis ir racionalusis, taip verslo ir finansiniai sprendimai priimami remiantis ne vien logine analize.

Kad vadovaujasi ir intuicija priimdami sprendimus, jau išpažino kone visi iškilūs verslininkai nuo Rytų iki Vakarų: nuo Billo Gateso ir Warreno Buffetto JAV iki „Sony“ ir „Honda“ Japonijoje. Jau ir Lietuvoje intuicija paremtas investavimas nėra tik pradedančių entuziastų verslininkų kategorija. Jei ne iš tribūnos, tai uždaresnėje aplinkoje jie vis nuoširdžiau atvirauja, kad savo sėkmę ne išskaičiavo, o tiesiog pajautė. Taip pat jie teigia, kad tada, kai tikrai turėjo sėkmės nuojautą, aplinkiniai nuo intuicija paremto sprendimo gana uoliai atkalbinėjo. Ir būdavo atvejų, kad aplinkai pavykdavo atkalbėti – bet tik kuriam laikui. „Aš sakiau, bet mane atkalbėjo. Mes vis tiek tai padarėme, tik žymiai vėliau“, – apibendrina vienas verslininkas, dabar savo didelį verslą jau perleidęs sūnui. Kitam kryžkelėje atsidūrusiam vadovui jis irgi pataria labiau vadovautis intuicija, o ne „valdyba ir taryba“: „Jei tau atrodo, kad taip geriau, taip ir daryk.“

Intuicija versle priimant finansinius sprendimus visų pirma atsiranda iš patirties. Patirtis kaupiama po truputį.

Ir jis žino, ką kalba, nes intuicija nėra burtai, ezoterika ar kažkas, atkeliavęs iš mistinio pasaulio. Intuicija versle priimant finansinius sprendimus visų pirma atsiranda iš patirties. Patirtis kaupiama po truputį, mažais žingsneliais. Įgytą patirtį mūsų stebuklingosios smegenys apdoroja taip, kad vėliau ką nors sprendžiant jau nebereikia iš naujo nueiti viso ilgo patyrimų kelio. Smegenys prakalba intuicijos kalba tik todėl, kad visą gausybę mūsų gyvenimiškos informacijos ir patirties jau yra apdorojusios ir susisteminusios. Kitaip tariant, jos sutrumpina kelią nuo idėjos iki jos „gerumo“ įvertinimo. Net tada, kai vertinamos visiškai naujos aplinkybės, visiškai naujos idėjos ar visiškai naujas kolega, verslo partneris, ankstesnė patirtis suvaidina lemiamą vaidmenį net jei ji nėra ryškiai užfiksuota ir įsisąmoninta. Ir kuo daugiau patirties, tuo didesnė tikimybė, kad intuicija su tavimi kalbės vis garsiau.

Kitas geriausias intuicijos draugas yra pasitikėjimas savimi. Pasitikintis savimi žmogus nėra pernelyg įsitempęs, jo smegenys neapimtos stresinės „bėk arba kovok“ būsenos, tad jos lengviau pateikia patirtimi apdorotą informaciją. „Strateguoju“, – sako mano pažįstamas, kai iš pažiūros jis nieko neveikia. Pasitikėjimą savimi sustiprina pasiteisinę sprendimai, ir čia vėl – skaitykite pirmą punktą. Herojaus iš „Lūšnynų milijonieriaus“ laimėjimas žaidime irgi nebuvo joks stebuklas – tik jo įgyta gyvenimiška patirtis.

Vadovautis intuicija, beje, yra nemaža prabanga. Jausti gali tik savo verslą, savo aplinką, juolab kad rizika, jog ir intuicija kartais paves, niekur nedingsta. Natūralu, daugiausia šios prabangos turi verslo savininkai, akcininkai, taip pat ir stovintys prie naujo savo verslo ištakų. Vieni jau užsidirbo, kad jų „aš jaučiu“ turėtų rimto argumento svorį. Kiti tiesiog turi drąsos rizikuoti ir kaupti medžiagą būsimai intuicijai. Kuo žemiau yra vadovavimo grandinėje, tuo dažniau vadovams prireikia faktų, skaičių, kad pagrįstų pasiūlymo gerumą. Kuo daugiau rizikos reikės pasidalyti, tuo daugiau logikos ir skaičių bus pasitelkta. Beje, ir tie skaičiai dažnai skirti tik jo didenybei pinigų jausmui atspindėti!

Skaitykite daugiau