Žinote, kokį klausimą nuolat sprendžia įvairios asmeninės ar bendros veiklos organizavimo teorijos? Ogi kaip per tą patį laiką pagaminti daugiau produkcijos, suteikti daugiau paslaugų, nuveikti dar daugiau darbų ir atlikti dar daugiau užduočių.
Kai šis klausimas liečia ne gamybines stakles ar konvejerį, o gyvą žmogų, labai svarbu, kad visa tai būtų pasiekta dar ir patiriant kuo mažiau nerimo ir streso. Užduotį vis labiau sunkina intensyvėjantis gyvenimas, informacijos gausa, sudėtingėjančios kompleksinės problemos, naujos technologijos, kurios, užuot atėjusios į pagalbą, būna, dar labiau sujaukia reikalus.
Nuo seno mums įkalta į galvas, kad vyrai išsiskiria nuosekliu linijiniu mąstymu bei elgesiu ir vienu metu gali atlikti tik vieną darbą. O štai moterys vienu metu gali daryti daug.
Nuo seno mums įkalta į galvas, kad vyrai išsiskiria nuosekliu linijiniu mąstymu bei elgesiu ir vienu metu gali atlikti tik vieną darbą. Todėl vyro nekalbinkite, kai jis vairuoja automobilį; jis negalės prižiūrėti vaiko, jei tuo metu pjaustys salotas. O štai moterų smegenys tarsi sujungtos lygiagrečiai ir jos vienu metu gali daryti daug: kalbėti telefonu, virti valgyti, koja supti vaiko vežimėlį ir dar matyti, kas rodoma televizoriaus ekrane. Kitaip sakant, multitaskinti.
Žinoma, toks kategoriškas atskyrimas pagal lytis nėra įrodytas jokiais moksliniais tyrimais, o koreliacija jei ir yra, tai labai menka. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle seku garsų Lietuvos žurnalistą, kuris „TedxISM“ renginyje atviravo, kad jei negalėtų itin greitai „perjunginėti“ smegenų nuo vieno reikalo prie kito, nenuveiktų tiek skirtingų darbų. Antai jis prisipažino, kad savo knygą rašė net laukdamas vaikų, kol šie sportuoja būreliuose. Teko garbės bendrauti ir su sėkmingą kosmetikos „Redken“ verslą sukūrusia, o vėliau jį dar sėkmingiau kompanijai „L’Oréal“ pardavusia verslininke Paula Kent. Ji man labai aiškiai įvardijo savo sėkmės receptą: „Tiesiog aš dariau vieną darbą vienu metu.“ Taigi ne lytis lemia skirtumus, tačiau žmonių gebėjimai ir elgesys vis dėlto skiriasi.
Kuris elgesys yra produktyvesnis? Eksperimentais ne kartą įrodyta: specializuotis ir dalytis darbą yra efektyviau, nei viską stengtis padaryti pačiam. Lygiai taip pat yra įrodyta, kad net jei viską darai pats, verta užduotį kuo labiau suskaidyti į operacijas ir daryti jas po vieną vienu metu. Lengviau pradžioje į stulpelį surašyti visus skaičius nuo 1 iki 32, o paskui šalia – lietuvišką abėcėlę nuo A iki Ž, nei rašyti po vieną skaičiaus ir raidės porą. Galutinis rezultatas popieriuje bus tas pats, tačiau sugaištas laikas pirmuoju atveju žymiai trumpesnis.
Gyvenime pavyzdžių – kiekviename žingsnyje: verčiau suplauti visus indus, o paskui visus juos sušluostyti, nei plauti ir šluostyti po vieną. Prisėdus prie laiškų, verčiau į visus atsakyti ir tada imtis kito darbo. Atsivertus elektroninę bankininkystę, verta iš karto padaryti visus pavedimus. Ir taip toliau. Įrodyta, kad darbe labiausiai trukdo įvairūs pertrūkiai tada, kai jie nenumatyti ir nesuplanuoti. Dėl to buhalterės dažnai ateina į darbą anksčiau, o išeina vėliau, nes tada nieko netrukdomos gali susikoncentruoti į savo darbą. Kai kuriose profesijose tarsi savaime suprantama, kad negalima pertraukti į darbą susikoncentravusio žmogaus. Įsivaizduokime, kuo baigtųsi chirurginė operacija, jei operuojantis chirurgas dar ir atsiliepinėtų telefonu arba konsultuotų kitus pacientus. O vis dėlto dar tiek daug veiklų vyksta būtent tokiu režimu! Ir tada darbuotojai ištaria paradoksalią tiesą: „Daugiausia darbų nudirbu po darbo.“
Smegenys yra ypatingas žmogaus organas ir veikia greičiau nei jo rankos ir kojos. Vienu metu rankomis negalime daryti kelių darbų, vienu metu negalime būti keliose vietose. Tai kodėl atrodo, kad vienu metu galime galva dirbti keletą skirtingų darbų? Mūsų smegenų gebėjimas itin greitai „persijungti“ nuo vienos veiklos prie kitos ir sukuria tą įspūdį. Jei tuo pačiu metu vairuojame ir klausomės muzikos, tai reiškia, kad mūsų smegenys geba labai greitai dėmesį „junginėti“ tarp muzikos ir kelio. Tai taip pat užima laiko, tiesa, mikrosekundės daleles. Ir vienų žmonių smegenys tai sugeba geriau, o kitų – blogiau. Jei jau nesugeba, treniruoti jų neverta – juk multitaskinti yra ne taip efektyvu!
Vis dėlto tai nereiškia, kad smegenys turi būti tiek paliktos ramybėje, kad užsiimtų tik kokia nors viena „operacija“. Esu įsitikinusi, kad multitaskinimas turi būti, tačiau jis turi reikštis ne laike, kai vienu metu daromi keli darbai. Jis turi reikštis erdvėje, kai žmogus geba mąstyti daugiasluoksniškai, elgtis įvairiai ir turi plačius bei įvairius gebėjimus. Barbė devyndarbė šiais laikais jau nebe ta, kuri padaro visus darbus vienu metu. Ji ta, kuri, jei reikės, išspręs visas tas devynias problemas, kad ir kokių skirtingų „operų“ jos būtų!