Rūta Meilutytė – vienas geriausiai plaukiančių žmonių Lietuvoje ir pasaulyje. Baseinas, kaip sako pati olimpinė čempionė, jai yra jos darbo vieta, jos meilė ir jos hobis, bet kai Rūta yra prie vandens telkinio su draugais, ji į jį nežiūri kaip į takelį.
„Ežeruose plaukioju varlyte, kaip ir visi“, – juokiasi Rūta.
Nors, ko gero, nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nežinotų Rūtos, ji „Žinių radijo“ laidoje „Pasimatymai“ sako, kad nenori būti išaukštinama ir idealizuojama nei viešumoje, nei šeimoje.
„Būna juokinga, kai važiuoji mašina ir kas nors atsitinka: matau, kad žmogus keikiasi visaip, bet kai pamato, kad ten aš – jis nusišypso ir tada nebepyksta. Kažkaip galvoju, kad neturėtų taip būti, jeigu tu esi žymesnis žmogus. Jeigu jau keikiesi ir rėki, tai rėk. Man tas labiausiai nepatinka, kai žmonės taip išskiria“, – pažymi plaukikė.
Rūta jauna, bet patirties turi labai daug.
„Išsikelti sau reikia mažus tikslus. Kiekviena maža pergalė, ji labai daug suteikia. Reikia stengtis fokusuotis ne ties dideliais tikslais ar didelėmis pergalėmis, o tiesiog kiekvieną dieną kažką mažyčio padaryti, kas padėtų tobulėti. Kartais, kai išsikeli labai aukštą tikslą – arba persidirbi, arba į viską spjauni ir meti. Tada labai sunku išlaikyti discipliną. Mažiukai tikslai – dienos, savaitės, mėnesio – labai man padėjo“, – paklausta, ko galėtų palinkėti jauniems žmonėms, dalinosi sportininkė.
Kaip prasidėjo Rūtos kelias į aukščiausio lygio sportą? Kaip plaukikai, šokdami į vandenį, nepameta savo akinių? Kodėl Rūta varžybose nesižvalgo į šonus? Kaip ji susikaupia prieš startą? Kuo jai svarbi gera „chemija“ su treneriu? Kuo ji domisi be plaukimo ir ar vaikšto į pasimatymus?
Apie visa tai klausykite laidoje „Pasimatymai“.