Rūta Krugiškytė – apie „teatro vaikus“ ir Lietuvos šokėjų patirtą geležinkelio avariją

Rūta Krugiškytė/ Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-12-05 11:32
Prieš gruodžio 6 d. (ketvirtadienio) „Spragtuko“ spektaklį baleto bendruomenė 70-mečio proga sveikins buvusią teatro šokėją, o dabar – žurnalistę ir publicistę Rūtą Krugiškytę-Čiplienę. Savo memuarų knygą planuojanti išleisti artistė prisimena ir geležinkelio avariją Lenkijoje, kurion pateko į gastroles keliavusi Lietuvos baleto trupė.

„Augau Tauragnų miestelyje, ant giliausio Lietuvos ežero kranto. Muzika mūsų namuose buvo kaip dievas. Tėvelis nebuvo muzikantas, tačiau namuose turėjo gitarą, balalaiką, mandoliną, akordeoną ir rojalį, kuriuo aš nuo mažens mokiausi groti. Pirmąsias pamokas gavau iš vietinio vargonininko, vėliau važinėjau į Uteną mokytis pas profesionalų pianistą. Šeimoje augome penkiese ir mėgome tėvams namuose rengti koncertus. Baigusi šešias klases, pamačiau skelbimą, kad gabūs vaikai priimami į M. K. Čiurlionio menų mokyklą Vilniuje. Atvažiavau tikėdamasi įstoti fortepijono klasėn, bet buvau „per sena“ ir grojau prasčiau nei mano bendraamžiai toje mokykloje... Bet smuiko dėstytoja Emilija Armonienė, apžiūrėjusi mano pirštus, mane, liauną kaip smilgelė, palydėjo baleto klasėn, ir ten buvau priimta. Besimokydama pas pedagogę Genovaitę Samaitytę-Ragaišienę pajutau, kad atsidūriau savo vietoje“, – pasakoja R. Krugiškytė-Čiplienė.

Baigusi baleto mokyklą, 1966 m. šokėja atėjo į Operos ir baleto teatro trupę ir vaidino jo scenoje lygiai 20 sezonų. „Būčiau galėjusi pasilikti ir ilgiau, bet 1985 m. pagimdžiau dukrą. Šokdama dažnai matydavau užkulisiuose spektaklio pabaigos lūkuriuojančius baleto artistų vaikus ir daviau sau žodį, kad mano duktė niekada nebus viena iš jų. Suteikiau pirmenybę šeimai, o ne scenai“, – pasakoja Rūta Krugiškytė-Čiplienė.

Mieliausiais iš daugelio savo sukurtų vaidmenų balerina vadina Aną iš Johanno Strausso „Žydrojo Dunojaus“ ir Žizel iš to paties pavadinimo Adolphe‘o Adamo baleto. Karjeros metu šokėjai teko gastroliuoti Bulgarija, Vokietijoje, Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje. „Vykstant į Vokietiją rodyti spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ Lenkijoje, performuojant traukinių sąstatus, į mūsų vagoną stipriai rėžėsi garvežys. Daug baleto artistų tuomet patyrė traumas, kai kuriems jos lėmė ankstyvą karjeros pabaigą. Bet aš turbūt gimusi po laiminga žvaigžde – atsipirkau nedideliu kaktos prakirtimu“, – prisimena R. Krugiškytė-Čiplienė. 

Palikusi teatrą, šokėja baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete ir taip sugrįžo prie kitos savo jaunystės aistros – rašymo. Publikavo baleto spektaklių recenzijas ir publicistinius straipsnius apie lietuvių baleto solistus. Domėjosi šiuolaikiniu šokiu, 1998-2001 m. dėstė klasikinį šokį Vilniaus konservatorijoje.

2012 m. R. Krugiškytė-Čiplienė pristatė savo knygą „Duetas“ apie žymius baleto artistus Tamarą Sventickaitę (1922-2010) ir Henriką Kunavičių (1925-2012), su kuriais jai pačiai teko laimė ilgai bendrauti. Šiuo metu rengia monografiją apie šokėją ir pedagogą Vytautą Aukščiūną (1913-1999), taip pat ketina suguldyti knygon savo pačios prisiminimus.  

Naujausi straipsniai