Jaunam kino režisieriui Romui Zabarauskui, šiuo metu kuriančiam antrąjį savo filmą „We will riot“ (liet. „Streikas“), mitingai – dalykas ne svetimas. Vyrukas patikino, kad maištai, streikai ir aktyvistų judėjimai ne tik skatina atkreipti dėmesį į opias nūdienos problemas, bet ir evoliucionuoti šiuolaikinį homo sapiens.
Penktadienį, Maskvoje įvyko trijų pankroko grupės „Pussy Riot“ narių – Nadeždos Tolokonikovos, Marijos Aliochinos ir Jekaterinos Samucevič – kaltinamų „chuliganizmu“, teismas. Šiam įvykiui neliko abejingi ir Lietuvos aktyvistai. Lukiškių aikštėje popietę surengtame mitinge dalyvavo merginas palaikantys aktyvistai, o jų tarp jų sukinėjosi bei šūkius skandavo ir R.Zabarauskas.
„Rusijoje žmogaus teisių padėtis labai bloga. „Pussy Riot“ merginos savo žaismingu, truputėlį provokuojančiu pasirodymu tai įrodė ir atkreipė pasaulio dėmesį. Iš karto paaiškėjo, kad valdžia neleidžia jokios į jų pusę nutaikytos kritikos, varžo pamatines žmogaus teises į saviraiškos, minčių, idėjų laisvę. Valdžios parodyta reakcija į šį protestą – siaubinga. Jau nekalbant apie tai, kad joms gresia ne administracinė nuobauda, o kalėjimas“, – piktinosi režisierius.
Simboliškai palaikyti „Pussy Riot“ merginų į Lukiškių aikštėje vykusį protestą atėjęs Romas sakė norįs tikėti, kad teisingumas egzistuoja ir jos nebus nuteistos 3-ejų metų laisvės atėmimo bausme, kurios reikalauja kaltintojas. Be to, jo nuomone, veik visame pasaulyje vykstanti palaikymo akcija turėtų atkreipti reikalingų struktūrų dėmesį.
„Aš tikrai žmogiškai tikiuosi, kad jų nenubaus. Pirmiausiai, būtų gaila tokių drąsių moterų, kurios nieko blogo kaip ir nepadarė. Ši istorija – vienas precendentas, atskleidžiantis gilesnes problemas, kurios turi būti sprendžiamos ne viena akcija, bet įvairiais ilgalaikiais būdais: kalbėjimu, akcijomis veiksmais... trumpiau tariant, net kasdieniniame gyvenime turėti būti daugiau pagarbos vienas kitam ir tolerancijos“, – mintis liejo R.Zabarauskas
Portalą Žmonės.lt Romas patikino, kad Lietuvoje tokių sankcijų teisėsauga tikriausiai nesiimtų, tačiau žmogaus teises puoselėjančių socialinių akcijų vis tik apleisti nederėtų.
„Manau, kad Lietuvoje irgi reikia daugiau tokių ir kitokių akcijų, pasisakančių už žmogaus teises. Būtina apie tai kalbėti, – pabrėžė Romas ir patikino, kad save jis laiko socialiai aktyviu Lietuvos piliečiu ir tikina tęsiąs didžiųjų aktyvistų darbą. Aš esu socialiai aktyvus. Be to, užtenka pasižiūrėti į menininkus, rašytojus, eruditus, esančius ant savų, lietuviškų pinigų banknotų – Vincas Kudirka, Maironis, Jonas Basanavičius, Simonas Daukantas – buvo ne tik kūrėjai, bet ir aktyvistai. Juk jie kovojo už lietuvybę, vertybes ir panašius dalykus. Lygiai taip pat sugriuvus Sovietų Sąjungai tas socialinis aktyvumas neturi baigtis ir reikia toliau siekti teisingumo bei evoliucionuoti“, – sakė kino kūrėjas.
Socialiai atsakingas ir aktyvus režisierius patikino, kad maištas kiekvienoje visuomenėje ir santvarkoje yra būtinas. Nepaisant to, kad dauguma žmonių, o ypač Lietuvoje, yra gana pasyviai nusiteikę bei tiki, kad joks maištas jų jau nebeišgelbės, Romas tvirtai atkerta – atvirkščiai, maištauti reikia.
„Manau, jauni žmonės visuomet yra linkę klausti, ar ta visuomenė, kurioje mes gyvename, tikrai yra ideali. Kai matai valdžios vyrų ir moterų sprendimus, kurie, iš pažiūros, atneša naudos nebent jiems patiems, tada norisi kažką daryti. Dažnai girdžiu replikas „Ko tu čia maištauji, juk vis tiek nieko nepakeisi?“ arba „Ko čia veltui aušini burną?“. Aš manau, kad yra atvirkščiai, kaip tik maištas yra darbas, kurį reikia kam nors atlikti tam, kad visiems būtų geriau“, – pokalbį baigė pašnekovas.