Ritos meilės istorija. „Pirmąją meilę iš manęs išplėšė likimas“

Širdis / „Fotolia“ nuotr.
Širdis / „Fotolia“ nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2016-02-02 13:53
AA

Vasarį Ji24.lt portalas skelbia meilės mėnesiu ir siūlo dalytis prisiminimais, kurie jūsų nepalieka daugelį metų... Nubraukite nuo savo istorijos laiko dulkes ir ištraukite ją į dienos šviesą.

Siųskite šiltas bei jaudinančias istorijas konkursui „Pirma meilė nerūdija“ ir laimėkite du bilietus į Eroso Ramazzotti koncertą Vilniuje bei privatų susitikimą su atlikėju.

Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite ČIA.


Pateikiame Ritos K. pasakojimą.

Gaila, bet aš jau neturiu savo pirmos ir vienintelės meilės. Iš manęs ją atėmė vėžys.

Atėmė patį brangiausią žmogų ir paliko tik nuotrauką, su kuria dabar kasdien kalbuosi. Kiekvieną rytą ateinu, pasisveikinu, pažiūriu į nuotrauką, ir taip suspaudžia širdį, kad sunku net kam ir apsakyti.

Mes susituokėme ir išgyvenome nuostabius 35 metus – užauginome sūnų, dukrą, sulaukėme trijų anūkų.

Mūsų meilė prasidėjo tokia nuostabia romantika, kad dar ir dabar ją prisiminus, aš linkėčiau, jog kiekvienas tai pajustų savo širdimi.

Tai buvo kurortinis romanas Kryme. Susitikome Jaltoje, prieplaukoje. Aš Jį pamačiau už nugaros, kasos, prie kurios stovėjau, stikle. Už manęs savo eilės laukė aukštas vaikinas, tamsiais ilgais plaukais, gerokai įdegęs. Aš žvilgtelėjau į tą vaizdą stikle ir pagalvojau, kad visai nieko būtų iš mūsų pora.

Kaip tik tuo metu vaikinas manęs užklausė, ar ne čia parduodami bilietai į Aluštą – kitą Krymo miestelį, kur ir mes gyvenome. Aš atsakiau, kad čia, bet vaikinas nusistebėjo, kad tokia didelė eilė.

Aš jam pasiūliau, kad mano draugė gali nupirkti bilietą, o jis pasakė, kad jam reikia dviejų. Pamaniau, kad Jis tikriausiai su mergina, bet pažadėjau, tai jau ir nebuvo ką daugiau daryti. Nusipirkome bilietus, o Jis tarstelėjo man, kad eis paieškoti savo draugo. Taigi širdyje vėl sužibėjo kibirkštėlė.

Taip mes visi atsidūrėme laive, kuris plaukė į Aluštą.  Kartu visi kalbėjome, dalijomės įspūdžiais iš Jaltos. Vienu momentu laive žmonės pradėjo kalbėti apie delfinus. Mudu nuėjome į laivo galą ir pamatėme nuostabų vaizdą – mūsų laivą lydėjo porelė delfinų.

Jie šokinėjo vienas per kitą ir džiaugėsi savo draugyste. Tai buvo toks nuostabus jausmas, ir žinau, kad jis buvo skirtas tik mums dviem – tie delfinai turbūt žinojo ar jautė, kad kažkur laive gimsta meilė.

Kitą dieną Jis mane surado paplūdimyje, ir nuo to laiko mes jau nesiskyrėme. Buvome kartu tik penkias dienas, bet jos buvo nuostabios. Po penkių dienų teko išsiskirti – aš išvažiavau namo, Jis – taip pat, tik visai į kitą kraštą.

Mums liko tik laiškai ir telefonų skambučiai, kiekvieną savaitę. Tai truko metus.

Galiausiai tikroji meilė laimėjo, ir po metų Jis atvažiavo į Lietuvą. Mes susituokėme ir išgyvenome nuostabius 35 metus – užauginome sūnų, dukrą, sulaukėme trijų anūkų.

Deja, laimei nebuvo lemta tęstis amžinai. Likimas išplėšė iš mano širdies patį brangiausią žmogų. Ne, širdyje aš visą laiką Jį turiu ir turėsiu. Bet šioje Žemėje jau nebebus žmogaus, kurį aš jaučiau už tūkstančio kilometrų ir žinojau, kad net ir dabar Jis galvoja apie mane.

Dabar liko tik mūsų prisiminimai, mano akyse liko vaizdai su Juo – kaip vaikšto su anūkėmis, kaip rytais man mojuoja, kaip atvyksta po sunkios naktinės pamainos. Tik kaip, kaip ir kaip...

Jis liko mano visam gyvenimui.


Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Pirma meilė nerūdija“ (konkurso sąlygas rasite čia).

Jame dalyvauti galite ir Jūs! Siųskite jaudinančias istorijas konkursui adresu konkursai@ji24.lt ir laimėkite du bilietus į Eroso Ramazzotti koncertą Vilniuje bei privatų susitikimą su atlikėju.