Vasarį Ji24.lt portalas skelbia meilės mėnesiu ir siūlo dalytis prisiminimais, kurie jūsų galbūt nepalieka daugelį metų... Nubraukite nuo savo istorijos laiko dulkes ir ištraukite ją į dienos šviesą!
Siųskite šiltas bei jaudinančias istorijas konkursui „Pirma meilė nerūdija“ ir laimėkite du bilietus į Eroso Ramazzotti koncertą Vilniuje bei privatų susitikimą su atlikėju.
Dar dviejų istorijų autoriams padovanosime nepaprasto skonio kokybiško Lietuvoje gaminto šokolado „Chocolate Naive“ rinkinius.
Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite ČIA.
Išaušo nuostabus liepos mėnesio rytas. Dukros gražiai ir saldžiai miegojo, o aš pasidariau kavos – jau tuoj reikės į darbą. Labai džiaugiausi juo ir su malonumu ten ėjau. Man tai buvo vos ne svajonių darbas.
Grįžusi po darbo radau sutvarkytą butą. Tai mano dukra, mano padėjėja sutvarkė. Atėjau į virtuvę ir pro langą pamačiau prie „barako“ stovinčius neva draugelius. Nusileidau parūkyti su jais, buvo įdomu paklausyti, ką kalba išgėrę vyrukai. Tuo metu buvau vieniša išsiskyrusi moteris, ir būtent tą vakarą sutikau dabartinę savo meilę, savo svajonių vyrą.
Nepasakosiu smulkiai, kaip ir kas vyko toliau, nes jis tuoj pat išvažiavo dirbti į užsienį. Tad tikrai nemaniau, kad dar kada nors susitiksiu su juo. Vis dėlto, matyt, taip buvo lemta. Jam prasidėjo nugaros skausmai, tad teko grįžti atgal į Lietuvą gydytis. Nuo tada ir prasidėjo mano nuostabus gyvenimas, koks, maniau, būna tik filmuose.
Spalio 20 dieną mes kartu sėdėjome ant lovos ir šnekučiavomės. Aš juokaudama jo paklausiau – mes draugaujam ar kaip? Jis pasakė, kad jei man bus ramiau, tuomet draugaukime. Taip ši diena ir tapo mūsų oficialios draugystės pradžia.
Aš eidavau į darbą, o jis gamindavo pietus ir laukdavo manęs. Viskas buvo nuostabu, tačiau aš bijojau įsimylėti ir vėl likti įskaudinta, nes žinojau, kad jis greit išvažiuos į Vokietiją. Bijojau, kad gali manimi pasinaudoti ir apgauti, juk buvau vyresnė už jį.
Lapkričio 7 dieną nuėjome į mano bendradarbės gimtadienį. Ten buvo nepaprastai smagu. Šokome ir juokavome, o visi stebėjosi, kad net ir šokdami vienas kitą tobulai jaučiame. Taip... aš jį visur jaučiau, bet bijojau.
Išaušo rytas, ir draugas pradėjo krautis lagaminą. Nesupratau, kas dedasi, buvau tokia pasimetusi ir nesava. Nors buvo nepaprastai sunku ir liūdna, nenorėjau demonstruoti savo silpnumo. Išeidamas pro duris jis apkabino ir paprašė niekada nepamiršti, kad mane myli.
Kai jis išėjo, nubėgau prie virtuvės lango pasižiūrėti, kaip jis lipa į automobilį, ir pradėjau verkti. Buvo taip sunku, kad, atrodė, plyš širdis. Pradėjau galvoti, kad gal tai visko pabaiga...
Bėgo dienos, o man jo trūko vis labiau. Supratau, kad tai mano žmogus, be kurio nematau ateities ir laimės. Nors kasdien susirašinėdavome, man vis labiau trūko jo artumo, apkabinimų, bučinių...
Išeidamas pro duris jis apkabino ir paprašė niekada nepamiršti, kad mane myli.
Laikui bėgant supratau, kad ir aš jam esu labai reikalinga. Kaskart plyšdavo širdis, kuomet kalbant per „Skype“ net negalėdavau jo apkabinti ar pabučiuoti. Laukiau tos dienos, kai jis grįš. Kūrėme bendrus planus – pasitikėjau juo daugiau nei 100 procentų.
Tai buvo mano sielos žmogus, mano gyvenimo meilė. Lyg ant sparnų kasdien eidavau į darbą, tik meile jam buvau gyva. Deja, užsienyje jis dirbo tam, kad padengtų skolas ir planavo nemažai laiko ten praleisti. Visas šventes praleidome atskirai, tačiau aš gyvenau viltimi, kad jau tuoj būsime kartu.
Galiausiai jis pranešė, kad vasario 14-ąją grįžta. Pradėjau skaičiuoti ne tik savaites, bet ir dienas, valandas minutes. Iš lėto pildėsi svajonė, kad mylimas vyras tuoj bus šalia, kad jau netrukus galėsiu jį apkabinti, bučiuoti ir liesti. Kol jis buvo Vokietijoje, išsiaiškinome, kad esame be galo panašūs savo pomėgiais, svajonėmis.
Pagaliau išaušo ilgai laukta vasario 14-oji. Oro uoste maniau, kad širdis sustos nesulaukus. Tačiau štai – išvydau jį, pagaliau apkabinau, pagaliau pabučiavau. Tai atrodė lyg sapnas, iš kurio nenorėjau pabusti.
Iki šios dienos tęsiasi mano nuostabus gyvenimas šalia tobulo, mielo, atviro ir nuoširdaus vyro. To troškau visą gyvenimą ir dabar tai turiu. Man nieko netrūksta, niekuo nereikia skųstis. Tai tobula.
Visoms merginoms patariu neskubėti ir išlaukti savo antros obuolio puselės. To mokau ir savo dukras. Man atrodo, kad už mane nėra laimingesnės. Užkariavau šio nuostabaus vyro širdį ir protą. O ir pati tokios meilės dar nebuvau jautusi. Pasirodo, ir gyvenime galima gyventi kaip pasakoje. Jis mano karalius, o aš – jo karalienė.
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Pirma meilė nerūdija“.
Jame dalyvauti galite ir Jūs! Siųskite romantiškas, šiltas bei jaudinančias istorijas konkursui adresu konkursai@ji24.lt ir laimėkite du bilietus į Eroso Ramazzotti koncertą Vilniuje bei privatų susitikimą su atlikėju.