Riebalų nusiurbimas ir persodinimas: koreguojamos įvairios sritys

Aplink juosmenį susikaupę riebalai, kitaip dažnai vadinami „meilės rankenomis“, kamuoja ne tik moteris, bet ir vyrus.  / „Shuterstock“ nuotr.
Aplink juosmenį susikaupę riebalai, kitaip dažnai vadinami „meilės rankenomis“, kamuoja ne tik moteris, bet ir vyrus. / „Shuterstock“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2018-10-29 14:52
AA

Neretai žmonės svajoja apie dailesnius kūno kontūrus ar lygesnę veido odą. Nors tai įmanoma pasiekti aktyvesne fizine veikla, subalansuota mityba ir įvairiais pratimais, daugumai to padaryti nepavyksta, ypač jei rezultatų norima greitai.

Pasak dr. Ernest Zacharevskij, „SV plastinės chirurgijos centro“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialisto, tokiais atvejais gali būti pasitelkiamas riebalų nusiurbimas ir persodinimas, kuris svarbus ne vien tik dėl estetikos, bet ir sveikatos. Pavyzdžiui, kai po nudegimų ar traumų lieka grubių randų, kūno deformacija, riebalinio audinio persodinimas gali pagerinti funkcinę odos regeneraciją, atstatyti simetriją, sumažinti tempimą ir skausmingumą.


Vienu kartu – iki pusantro litro riebalų

Persodinimui riebalinis audinys imamas iš paties paciento poodžio. Taigi riebalų nusiurbimas ir persodinimas atliekami kartu: riebalinis audinys pašalinamas iš ten, kur jo per daug (sėdmenų, šlaunų, nugaros), ir persodinamas ten, kur reikia linijų ir tūrio korekcijos (į krūtis, sėdmenis, veido raukšles). Riebalai paimami specialia kiurete, naudojant kontroliuojamą neigiamą slėgį. Dauguma atvejų labai gerai prigyja iš pilvo srities, vidinių šlaunų paimti riebalai, nes čia yra geriausios riebalinės ląstelės.

Vėliau riebalų ląstelės kruopščiai paruošiamos persodinti: plaunamos, atskiriamos nuo audinių skysčio. Kartais dar didesniam prigijimo ir regeneracijos efektui pasiekti maišoma su trombocitais praturtinta plazma, net kamieninėmis ląstelėmis. Paruoštas riebalinis audinys naudojant suleidimo kaniulę leidžiamas į reikiamas vietas, paskleidžiant ir tolygiai paskirstant riebalines ląsteles. Kuo atidžiau jos paskirstomos, tuo didesnis kiekis jų prigyja. Vienu kartu į krūtį suleidžiama vidutiniškai nuo 100 iki 300 ml, į sėdmenis – 200–700 ml, į veido raukšles – 20–60 ml, į lytines lūpas – apie 20–50 ml riebalinio audinio.

Randų baimintis neverta

Riebalų suleidimas – mikroinvazinė procedūra, viskas atliekama per dūrį odoje, kuris yra vos kelių milimetrų. Todėl praktiškai jau po savaitės ant veido nesimato tos žymės, kur buvo leisti riebalai. Jei žmogus turi randą, riebalų suleidimas į tą vietą tik pagerina rando estetinę ir funkcinę būklę, nes kamieninės ląstelės, kurios patenka kartu su riebalais, transformuojasi į odos, kraujagyslių ląsteles, ir susidaro funkcionalesnis audinys.

Jeigu mes kalbame apie tokius plotus kaip juosmens, pilvo nusiurbimas, tai viena procedūra patobulina kitą. Optiškai sumažinama pilvo apimtis, juosmens riebalų sankaupos, tuo atveju sėdmenys atrodo proporcingai didesni. Viskas priklauso nuo to, kokį kiekį riebalų planuojame nusiurbti ir persodinti.

Intymios srities korekcijos – vis populiaresnės

Į plastinės chirurgijos ekspertus moterys kreipiasi dėl skirtingų priežasčių intymioje srityje, pavyzdžiui, brendimo metu išryškėjusių genetiškai paveldėtų neįprastai didelių (hipertrofija), nevienodo dydžio (asimetriškos) ar tamsėjančios spalvos (hiperpigmentacija) mažosios lytinės lūpos.

Kitos kreipiasi dėl įgytų problemų. Lytinių lūpų forma gali keistis nėštumo metu, itin dažnai moterys į specialistus kreipiasi po gimdymo traumų, neteisingai sugijus žaizdoms ir susiformavus randams. Be to, ne ką mažiau svarbūs ir su amžiumi atsirandantys pakitimai – didžiosios lytinės lūpos yra linkusios prarasti formą, suplonėti, dėl ko nukenčia ir jų funkcija, ir išvaizda. Riebalų transplantacija leidžia itin atjauninti didžiąsias lytines lūpas, pagerinti tarpvietės odos būklę. Kalbant apie vyrus, riebalai naudojami ir atliekant varpos storinimo operacijas.

Ne visi riebalai prigyja

Kalbant apie riebalus, atlikdamas procedūrą, chirurgas visada suleidžia jų daugiau, kad efektas būtų geresnis. Neprigiję riebalai išnyksta savaime, dažniausiai nesukeldami jokio šalutinio poveikio organizmui.

Pagrindinis riebalų persodinimo nepageidaujamas poveikis – persodinto audinio išnykimas, tūrio sumažėjimas. Tačiau, priklausomai nuo riebalų paruošimo technikos, atidumo juos suleidžiant, individualių paciento organizmo savybių, prigyti gali 30–70 proc. persodinto riebalinio audinio tūrio. Kitos komplikacijos – infekcija, hematomos, audinių skysčių kaupimasis, tačiau tai pasitaiko gana retai (1–5 proc. atvejų).

Svarbu laikytis chirurgo rekomendacijų

Po procedūros gali būti jaučiamas skausmas, kurį galima sumažinti vaistais. Operacijos rezultatais pacientai džiaugiasi jau trečią savaitę, nors galutinis vaizdas matomas po 3–6 mėnesių po operacijos. Riebalų persodinimo kosmetinis efektas ilgalaikis, tačiau jis nemaža dalimi priklauso nuo pacientų gyvenimo būdo, mitybos, fizinio aktyvumo.