Grupės „Rhye“ dainos – seksualios, apgaubtos neatskleistų paslapčių. Apie mistiškus reiškinius nevengia kalbėti ir grupės lyderis, kanadietis Mike‘as Miloshas. Su vaiduokliais pirmą kartą vyras susidūrė vaikystėje, o nuo to laiko keistų būtybių dainininko gyvenime vis daugėjo. Los Andžele šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Mike‘as su grupe „Rhye“ vasario 2 dieną išleido antrąjį muzikinį albumą „Blood“. Albumo viršeliui pozavo nuoga Mike‘o mergina Genevieve. Ji ne tik „Rhye“ lyderio mūza, bet ir žydaitė, kurios šaknys čia, Lietuvoje. Šiandien Mike‘as pasirodys VU Botanikos sode. Likus kelioms valandoms iki koncerto – siūlome pažintį su nežemiška bei labai kūrybinga siela.
Monika Urbonaitė
Mike‘ai, jau trečią kartą sugrįžti į Lietuvą. Spėjai pamilti šią šalį?
Mano asmeninės patirtys Lietuvoje išties malonios. Prieš keletą metų koncertavau Kaune, vėl sugrįžau, patiko tada, patinka ir dabar. Mano merginos Genevieve seneliai buvo žydai, kadaise jie gyveno šioje šalyje. O grupės bosistas irgi turi lietuviškų šaknų, jo giminės augo Panevėžyje, šiuo metu gyvena kažkur Švedijoje. Jie – taipogi žydai. Su Lietuva turiu stiprų ryšį. Net mano tėčio geriausias draugas yra lietuvis. Į Kanadą jis persikėlė, kai buvo 20-ties metų. Todėl aš ne iš tų, kurie negalėtų Lietuvos parodyti žemėlapyje bei kažką apie ją papasakoti.
Pats rašai dainas. Laisvu metu skaitai, domiesi kokiais nors rašytojais?
Taip. Mane žavi mokslinė fantastika, neįtikėtinos istorijos. Pats mylimiausias rašytojas – Haruki Murakami. Jo knygas skaičiau daugybę kartų. Domiuosi įvairia literatūra. Beje, visai neseniai pasinėriau į fiziką, žaviuosi jos dėsniais. Įkvepia, kai gali paaiškinti daugelį aplink tave vykstančių dalykų.
Tačiau muzikoje tu pasakoji savo asmenines istorijas... Atrodo, niekuo nesusijusias su fantastika.
Turiu įvairių kūrinių. Niekada neatsisakau paaiškinti kūrinio, apie kurį norisi kalbėti. Tačiau daugelio prasmės niekas nežino. Kodėl? Nes taip noriu. Iki šiol neatskleidžiau, ką reiškia grupės pavadinimas „Rhye“. Tai labai asmeniškas dalykas.
Klausytojai dažnai sako, jog „Rhye“ yra merginos vardas. Kiti net mano, kad Rhye yra dainininkė. Niekada nemąstei keisti grupės pavadinimo? Vien dėl klaidingų konotacijų?
Tiesa, bet vienintelė priežastis, kuri priverstų pakeisti grupės pavadinimą – jei tas pavadinimas man nebeleistų kurti muzikos. Prisipažinsiu, kartą prieš pasirašant naują kontraktą su nauja vadyba aš svarsčiau, gal kažką keisti, nes būtų paprasčiau pasirašyti ir prisistatinėti nauju vardu, nei persikelti su senuoju, tačiau atsisakiau. Tai „Rhye“. Labai brangus man pavadinimas.
Pats kuri vaizdo klipus, fotografuoji albumų viršelius. Populiarėjant tavo vardui, nesinori pasisamdyti didesnės komandos, kuri atliktų šiuos darbus?
Meno kūryba man be galo svarbi. Tiesa, jog fotografuoju savo albumų viršelius, filmuoju, tačiau man padeda mylima moteris Genevieve. Prodiusuoju muziką, bet dirbu ir su kitais žmonėmis. Tiesiog noriu išlikti savo meno vadovu. Dažnai reprezentuoju nuogą kūną. Ir tai man asocijuojasi su siela, žmogaus esybe, ilgaamžiškumu. Ieškau atsakymų į tai, kas yra būti žmogumi. Daug įdedu į savo kūybą.
Esi religingas?
Ne. Netikiu į jokią religingą bendruomenę. Netikiu, jog vienas gyvenimo būdas gali būti kažkuo pranašesnis už kitą. Labiau domiuosi mistika, Kabala. Galvoju, kad mes visą laiką keliaujame ratu. Jei neišsprendžiame problemų, su kuriomis susiduriame, vėl prie jų grįžtame. Todėl kiekvienas turime savo kelią.
Beje, jau nuo dešimties metų aš supratau, kad esu šiek tiek kitoks. Būdamas mažas, gal 10 metų, išvydau pirmąjį vaiduoklį, o mirus mano močiutei, dvi savaitės po jos mirties aš ją ir vėl pamačiau. Dažnai matau keistas būtybes, įvairiausius demonus.
Apie tai pirmą kartą pasakojau savo mamai. Pamenu, kad manęs ji tada nepalaikė bepročiu, ko labai bijojau, priešingai, mama pisipažino, kad būdama tokio amžiaus ji taip pat matė panašų reiškinį. Žinau, kad be šalia manęs gyvenančių mistinių būtybių, aš pasižymiu ir lakia fantazija. Ji man padeda kurti muziką. Gal kiti pamanys, jog esu kvaištelėjęs, tačiau mane supa žmonės, su kuriais pakalbėjęs aš jaučiuosi geriau. Jie taip pat susiduria su neįprastais reiškiniais, manimi tiki.
Į dainas, kurias parašei karjeros pradžioje, dabar žiūri kitaip? Galbūt tavo jausmai, kurie siejosi su ta muzika, pasikeitė?
Taip, tikrai. Yra dainų, kurias atlieku dėl publikos. Kai kurių kūrinių net nesinori dainuoti. Tačiau, aš kiekvieną kartą prieš savo pasirodymą visas dainas pakeičiu, tad jos niekuomet neskamba vienodai. Tai gali būti ir daugeliui negirdimos kelios natos. Taigi, šiandiena VU Botanikos sode mano muzika bus tokia, kokios niekada dar nebuvo. Keliaujant po pasaulį, aš gėriuosi publika, ateinančia į koncertus, labai visus gerbiu. Meksikiečiai yra emocionalūs, japonai nuoširdžiai ir daug ploja, jie vienu metu gali sukelti tokį triukšmą, tačiau akimirksniu nutyla ir klausosi. Lietuviai – apskritai nuostabūs. Kaip manote, kodėl vis grįžtu į šią šalį?