Režisierius Romas Zabarauskas pažėrė kritikos velioniui Rokui Žilinskui: „Nėra adekvatu atsiminti šį politiką kaip žmogaus teisių gynėją“

Rokas Žilinskas / Irmanto Gelūno / 15min nuotr.
Rokas Žilinskas / Irmanto Gelūno / 15min nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2017-06-07 10:51
AA

Antradienį užgeso Seimo nario Roko Žilinsko gyvybė. 44-erių politikas mirė Santaros klinikose, į kurias pateko dėl sunkaus plaučių uždegimo. Pasklidus žiniai apie Roko Žilinsko mirtį socialinius tinklus užplūdo žinutės, kuriose žinomi lietuviai dalijosi šiltais prisiminimais apie velionį, linkėjo stiprybės jo šeimai.

Romas Zabarauskas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Vis dėlto viena žinutė išsiskyrė iš kitų. Aktyvus seksualinių mažumų teisių gynėjas, kino režisierius Romas Zabarauskas pažėrė kritikos Rokui Žilinskui. Jis homoseksualumo neslėpusį politiką kaltino neveiklumu LGBT teisių gynimo srityje.

„Užuojauta Roko Žilinsko artimiesiems. Su šiuo politiku ne kartą teko TV laidose būti priešininkais. Kiekvieną kartą vyliausi, kad Rokas pereis į mūsų pusę – tų, kurie palaiko visų Lietuvos piliečių orumą. Tikiu – noriu tikėti – kad vieną dieną taip ir būtų nutikę... Tačiau deja. Nepaisant savo drąsos, Rokas Žilinskas nesuspėjo išreikšti palaikymo LGBT+ lygiateisiškumui.

Kartais žmonės išeina per anksti“, – antradienį feisbuke rašė Romas Zabarauskas

Trečiadienį režisieriaus tonas tapo gerokai griežtesnis mirusio politiko atžvilgiu: „Apie mirusius gerai arba nieko“ taisyklė negalioja, kai kalbame apie viešus asmenis. Kai miršta žymus politikas, žiniasklaida ir nuomonės lyderiai turi nugalėti savo emocijas ir atsiminti jo palikimą – tiek teigiamą, tiek neigiamą, nes svarbu informuoti ne tik žmones, kurie minimą asmenybę atsimena, bet ir jauniausią bei būsimas kartas. Kai mirė Margaret Thatcher, dalis britų tiesiog dainavo „The witch is dead“, o žiniasklaida atsiminė, kodėl ši politikė buvo vertinama kontroversiškai.

Dėl to su visa pagarba Roko Žilinsko artimiesiems, tačiau nėra adekvatu dabar atsiminti šį politiką kaip žmogaus teisių gynėją. Atvirkščiai. Savo veikla Rokas tapo „gerojo gėjaus“ simboliu – geras tas gėjus, kuris nieko nereikalauja ir nesiekia tokių įstatymų, kurie suteiktų visiems Lietuvos piliečiams lygiateisiškumą. Jo balsavimai Seime ir pasisakymai viešumoje dažnai buvo paprasčiausiai homofobiški, nesvarbu, kokia būtų jo seksualinė orientacija. Jo nuolatinis priešinimas homoseksualių porų prieš santuoką ir šeimą prisidėjo prie tokio „finansinės partnerystės“ įstatymo, kokį dabar siūlo valstiečiai ir koks nespręs jokių realių problemų, išskyrus nebent kunigų ir vienuolių.

Ištrinti šį gyvenimo aspektą reikštų bandyti neadekvačiai nurašyti realybės dalį. Realybės, kuri skaudino ir žemino tūkstančius žmonių – o kitus būtent ir žavėjo“, – feisbuke rašė Romas Zabarauskas.