Šeštadienio popietę jau trečią dieną vykstanti Vilniaus knygų mugė kultūros ir literatūros mylėtojams pažėrė gausybę renginių, vienas jų – žurnalisto ir režisieriaus Rimo Bružo naujos knygos „Tauta be valstybės: valstybės kelias“ sutiktuvės.
Susitikimo su skaitytojais metu Lietuvos istoriją nuo ATR žlugimo iki 1923 m. Klaipėdos sukilimo analizuojančią knygą pristatė ne tik pats autorius, bet ir ekspertai: Vilniaus universiteto docentas A.Jakubčionis bei Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų daktaras E.Aleksandravičius.
„Tauta be valstybės: valstybės kelias“ – ne pirmoji R.Bružo knyga, kurioje pateikiama net kelerius metus kaupta medžiaga, kuri, anot autoriaus, nebūtų tilpusi į jokį dokumentinį filmą. Rašydamas knygą vyras stengėsi pabrėžti net kelis kertinius Lietuvos istorijos lūžio taškus ir neneigė, jog šiuo kūriniu norėtų populiarinti istorijos mokslą.
Išskirtinis formatas
Nors dažnas skaitytojas manytų, jog istorinėje knygoje turi puikuotis spalvingi reikšminius įvykius ar asmenybes menantys paveikslėliai, padedantys įsivaizduoti, kaip viskas atrodė praeityje ir geriau įsiminti bei tampantys knygos, vadovėlio pagrindu, R.Bružo knygoje to nerasite – ji pasižymi išskirtine, netradicine forma.
„Ši knyga yra vien tekstas. Ji yra interviu, straipsnių rinkinys. Viskas sudėta taip, kaip buvo. Gal tai atrodys šiek tiek keista, tačiau tokia mano pasirinkta forma“, – pasakojo R.Bružas. Knygoje skaitytojai gali rasti interviu su istorikais, intelektualais, visuomenininkais.
Anot autoriaus, iliustracijų knygoje atsisakyta siekiant išlaikyti knygos struktūrą. „Knyga kaip ir filmas – turi turėti vienovę. Norėjau ją palaikyti, išlaikyti, todėl jokių iliustracijų knygoje ir nėra. Tai – tekstas“, – argumentavo autorius.
Žurnalistika ir istorija
Savo ruožtu A.Jakubčionis tikino iki šios knygos išleidimo tikėjęs, kad žurnalistai ir istorikai – skirtingos specialybės, niekaip negalinčios sietis, tačiau R.Bružo darbas paneigė jo įsitikinimus. „Tai žmogus, kuris įrodo, kad nesuderinamų dalykų nėra. Jis sugebėjo parašyti tai, kas visiems svarbu ir įdomu. Neprofesionalas istorikas gali parašyti istoriją. Žinoma, jei bendradarbiauja su rimtais istorikais“, – šypsojosi docentas.
Valstybė ir tauta – raktiniai žodžiai A.Bružo knygoje. Ar gali valstybė gyventi be tautos, ar gali tauta gyvuoti be apibrėžtos valstybės – tokius klausimus autorius kelia leidinyje.
Problemą viešai svarstyti ryžęsis E.Aleksandravičius pripažino, kad nors kalbama ir apie istorinius dalykus, analogiškus klausimus galima kelti ir šiandien, todėl ji - ypač aktuali.
„Į šią knygą turime žiūrėti kaip į platesnį reiškinį. Šiandien didžioji problema yra tai, kaip papasakoti istoriją vaizdais. Jei to nedarysime, prarasime ateities generaciją“, – sakė E.Aleksandravičius įsitikinęs, jog negebėjimas pasakoti istorijos vaizdais technologijomis ir pagundomis patikėjusią visuomenę nugramzdins į niekur.
R.Bružo knygą „Tauta be valstybės: valstybės kelias“ išleido leidykla „Vaga“, ją istorijos bei autoriaus gerbėjai gali įsigyti knygynuose arba Vilniaus knygų mugės metu. Pastaroji parodų rūmuose „Litexpo“ tęsis iki sekmadienio, vasario 24 d.