Pirmadienį režisierius Algimantas Puipa kartu su savo naujausio filmo „Kita tylos pusė" operatoriumi Algimantu Mikulėnu dalyvavo spaudos konferencijoje. Jos metu jie ne tik pristatė pagal skandinavo T. Lindgreno romano „Kamanių medus“ pastatytą juostą, bet ir papasakojo apie kūrybinės virtuvės užkulisius. Ypatingą nacionalinę premjerą visa komanda dar kartą paminėjo ir vakare, garsių svečių apsuptyje.
21-asis A. Puipos filmas pasakoja apie dviejų brolių (aktoriai Juozas Budratis ir Povilas Stankus), gyvenančių skirtingose upės pusėse, neapykantą vienas kitam. Jie nuolatos stebi vienas kito būtį, kol atsiranda moteris (Viktorija Kuodytė), pasišventusi pasirūpinti jais abiem.
Filmą po ilgos pertraukos Lietuvos auditorijai pristatantis A. Puipa sako, kad Torgny Lindgren romaną „Kamanių medus“ jis perskaitė prieš 20 metų. Filmas gimė po 15 metų. Pasiteiravus A. Puipos, ar jam kuriant buvo svarbi žmonių būtis, jų tarpusavio santykiai, režisierius prisimena Davidą Lynchą. „Kartais atsakymai yra kur kas primityvesni už klausimus. Kuriant filmą turi gerbti autorių. Kaip, pavyzdžiui, jei ekranizavau J. Ivanauskaitės romanus, kai ką keičiau, kažko nepakeičiau. Visi filmai svarbūs savo tematika ir problematika, o „Kita tylos pusė“ pasakoja apie amžiną dviejų žmonių neapykantą vienas kitam. Ir... apie trečio žmogaus pasišventimą, kai jis pasiryžta praleisti su tais žmonėmis gyvenimą iki pat mirties.“
A. Puipos teigimu, jis nesistengė žiūrovo kažko pamokyti. „Svarbiausia, kaip žiūrovas pajaučia filmą. Esu pakankamai sentimentalus žmogus, todėl mano juostų finalai yra tokie patys. Viena žiūrovė yra sakiusi, kad gerai jog titrai – ilgi, nes pakanka laiko nusišluostyti ašaroms. Visuomet stengiuosi pamatyti, kaip mano darbą priima žiūrovas. Turiu specifinę auditoriją, jos nėra labai daug, bet į mano filmus ateina apie 20 tūkstančių žmonių. Jei pabandau įsivaizduoti stadioną su šitiek žiūrovų – apima ypatingas jausmas.“
Filmo „Kita tylos pusė“ operatorius A.Mikutėnas teigia daugiausia dėmesio skyręs apšvietimui: „Visada pagrindinį dėmesį kreipiu į šviesą, paveikslą ir portretą. Su Algimantu mes esame patyrę žmonės. Pasirinkome puikų dailininką, su kuriuo nuoširdžiai atlikome namų darbus. Kiekvienam filmui ieškome dailininko, kokio nors paveikslo, kaip krypties. Filmuoti aš jau moku, tik norisi kiekviename filme surasti savo kampą.“
Abu prie juostos dirbę vyrai neslepia, kad reikėjo spręsti siužeto klausimą. T. Lindgren romane pavaizduota Švedijos šiaurė, todėl vos tik A. Puipa atsisakė fjordų, nusprendė į pagalbą pasitelkti lietuvišką potvynį. Tiesa, filmavimo komanda susidūrė su nemažais iššūkiais, kai jiems reikėjo atvykus į pasirinktas filmavimui vietas suvokti, kad gamta iškrėtė pokštą ir ši lokacija, priešingai, nei tikėtasi, jau netinkama. Tiesa, A. Puipa vis dėlto atsisakė idėjos, kad veiksmas galėtų vykti Lietuvoje. Būtent banginis pačioje filmo pradžioje yra tarsi simbolis, paaiškinimas, kad veiksmas vyksta ne Lietuvoje (nors ir filmuota čia).
„Lygumos, kraštai man suteikia galimybę plastiniam sprendimui“, – neslėpė režisierius. O kalbant apie filmo biudžetą, A. Puipa prisipažino, kad dauguma klausimų išsisprendė po to, kai vienas verslininkas jiems filmuoti pasiūlė didžiuliame prieškariniame name Anykčių sodyboje.
Filmo „Kita tylos pusė“ premjera jau įvyko Skandinavijos kino festivalyje. Ten režisierius drauge su kūrybine grupe sulaukė puikaus įvertinimo – geriausiu aktoriumi buvo pripažintas Juozas Budraitis, o „Kita tylos pusė“ gavo apdovanojimą už geriausią filmą.
Kino teatruose šis filmas bus rodomas nuo spalio 4 d.
