Renginių industrijos asociacija švenčia mažytę pergalę. Vakar Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Teisingumo ministerijos parengtą specialaus įstatymo projektą dėl COVID-19 sukeltų padarinių renginių organizatoriams. Svarstymas persikelia į Seimą. Tiesa, Renginių industrijos asociacijos vadybos pirmininkas Gediminas Jaunius sako, kad turi keletą pastabų dėl naujo projekto. Tikimąsi, kad Seimas į jas atsižvelgs.
Dėl karantino neįvykus sporto, kultūros, pramogų renginiui, jo organizatoriams siūloma suteikti galimybę per metus surengti naują renginį, pasiūlyti kuponą į kitą renginį arba grąžinti pinigus už parduotus bilietus.
Pagal projektą, kai renginys neįvyksta dėl karantino metu nustatyto susibūrimų draudimo, organizatoriai per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo gali nustatyti kitą renginio datą.
Renginys negali vykti vėliau nei 12 mėnesių nuo karantino panaikinimo. Tokiu atveju paslaugų teikėjas neturi teisės iš vartotojo reikalauti jokių papildomų mokesčių. Jeigu vartotojo netenkina naujas pasiūlymas, jis privalo per 30 dienų apie tai pranešti paslaugos tiekėjui.
Projektas taip pat numato, kad už neįvykusį renginį gali būti kompensuojama suteikiant kuponą, kurio vertė – ne mažesnė nei pirkto bilieto kaina. Jeigu vartotojo netenkina nei nauja renginio data, nei kuponas, paslaugų teikėjas privalo grąžinti jam už bilietą sumokėtus pinigus ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nustatytos vėlesnės renginio datos.
„Atkreipiame dėmesį, kad renginiai draudžiami jau 6 savaites, draudimų organizuoti renginius termino pabaiga nėra aiški, tad susidaręs teisinis neapibrėžtumas nėra naudingas nei vartotojams, nei renginių organizatoriams, nei valstybės institucijoms. Atsižvelgiant į tai, tikimės, kad Įstatymo svarstymo ir priėmimo procedūra būtų kaip įmanoma greitesnė“, – sako Renginių industrijos asociacijos vadybos pirmininkas Gediminas Jaunius.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas būtinas dėl daugybės priežasčių. Taip pat Renginių industrijos asociacija pateikia keletą pastabų bei tikisi, kad į jas atsižvelgs Seimas.
- Norime pažymėti, jog renginiai laiku neįvyko ne renginių organizatorių sprendimu, o dėl force majeure aplinkybių.
- COVID-19 suketa krizė – tai beprecedentis atvejis, tad įprastinėmis sąlygomis taikomas reguliavimas renginių sektoriuje, ypač santykiuose su vartotojais, nebetinka – aplinkybės iš esmės pasikeitė.
- Kalbant apie problemos mąstą – į renginius, kurių data nuo kovo 13 d. iki birželio 30 d., bilietus/abonentus yra įsigiję daugiau kaip 300,000 vartotojų (neįtraukti renginiai, į kuriuos bilietus organizatoriai platina savarankiškai, ne per bilietų platintojus).
- Toliau kalbant apie problemos mąstą, svarbu suvokti, kaip veikia renginių sektorius – kai sakome renginys, reikia matyti ne tik atlikėją ant scenos ar renginio organizatorių, bet ir visą grandinę, kuri kuria pridėtinę vertę, moka mokesčius valstybei ir kuri staiga tapo nematoma: tai renginio vietos valdytojai, bilietų platintojai, atlikėjai, aktoriai, scenos garsas ir šviesa, renginio reklama, prodiuseriai, asistentai, scenografai, režisieriai, scenos darbuotojai, fotografai ir operatoriai, valytojos, maitinimo paslaugos ir t.t. – visų veikla ir darbas šiandien draudžiamas.
- LRVK išvadoje minimas teisėtų lūkesčių apsaugos principas aktualus ir turi būti taikomas ne tik vartotojų atžvilgiu, bet ir paslaugų teikėjų, kurių veikla šiandien draudžiama Vyriausybės.
- Be abejo, vienas iš galimų būdų spręsti problemą – valstybės kompensacija renginių organizatoriams, kuri padengtų patirtus nuostolius dėl uždraustos veiklos, bet ar tam numatytos valstybės biudžeto lėšos? Turbūt ne, tad reikia kartu ieškoti sprendimų, o ne priežasčių nepriimti sprendimų.
- Nuolat naudojamas terminas „turi būti ginami silpnosios šalies – vartotojų interesai“ svarbus ir teisingas, kai nėra COVOD-19 pasekmių. Tačiau kas šiandien ta silpnoji pusė – ar vartotojas, kuris renginiui išleido vidutiniškai 20-30 eur., ar renginių organizatoriai, kurie patyrė iki 60 proc. renginio organizavimo sąnaudų ir jų veikla uždrausta, jie negali gauti pajamų, bet patiria sąnaudas karantino metu (darbo užmokestis, patalpų nuoma, lizingai, draudimai, IT ir telefono ryšio paslaugos ir t.t.), be to, nėra aišku, kada apribojimai veiklai bus panaikinti?
- Asociacijos nuomone, būtent protingas ir subalansuotas įstatymo projektas apsaugos vartotojus – jeigu šiuo beprecedenčiu atveju nebus galimybės nustatyti renginių vėlesnę datą bei faktiškai nebus atidėtas pinigų vartotojui grąžinimas (kai vartotojui netinka nei nauja renginio data, nei kitos siūlomos paslaugos), renginių organizavimo sektorius patirs ne tik didelių nuostolių, bet ir, tikėtina, daug renginių organizatorių taps nemokūs. Tokiu atveju, neigiamas pasekmes patirtų ne tik renginių organizatoriai, bilietų platintojai, renginių vietų valdytojai, bet ir šiame sektoriuje dirbantys kiti asmenys (atlikėjai, techniniai darbuotojai), kurie taps bedarbiais, taip pat vartotojai, kurie negaus nei paslaugų, nei pinigų.
- Tad iš esmės, pritardami Įstatymo projekto tikslams ir prašydami jį su keliomis korekcijomis pateikti Seimui, iš valstybės realiai prašome ne žuvies, o meškerės.